Savaitės klausimas: ar Raseiniai palanki vieta smulkiam verslui? Gyventojai nusiteikę skeptiškai, verslininkų patirtys – nevienodos

„Mano Raseiniai“ apklausa: 87,5 proc. vertinimų – neigiami

Apklausos duomenys piešia niūrų vaizdą:

REKLAMA

• 87,50 proc. balsavusiųjų mano, kad Raseiniai nėra palanki vieta verslui. Pagrindinės priežastys – sunkumai pritraukiant klientus ir verslo vystymą stabdančios kliūtys.

• 12,50 proc. situaciją vertina vidutiniškai. Jų teigimu, galimybių yra, tačiau pasigendama konkrečios savivaldybės pagalbos.

• 0 proc. – respondentų, kurie Raseinius laikytų labai palankia vieta smulkiajam verslui, šįkart neatsirado.

Siekdami giliau suprasti šias tendencijas, pakalbinome vietos politikus ir verslo atstovus.

Airinas Jermolajevas, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, Raseinių komunalinių paslaugų direktoriaus pavaduotojas, verslininkas (LSDP): galimybės yra, bet iššūkių – dar daugiau

Kalbintas Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys ir verslininkas Airinas Jermolajevas teigė, kad Raseiniai iš dalies yra palanki vieta smulkiam verslui, tačiau realybėje verslininkams tenka susidurti su nemažais iššūkiais. Pasak jo, vienas didžiausių miesto privalumų – strategiškai patogi geografinė padėtis ir geras susisiekimas, leidžiantis pritraukti klientus ne tik iš Raseinių, bet ir iš aplinkinių miestų, tokių kaip Kelmė ar Kėdainiai, o kartais net ir iš didesnių miestų. Jis pabrėžė, kad mieste nuolat vyksta verslo judėjimas – vieni verslai užsidaro, kiti kuriasi, o savivaldybės nustatytos vietinės rinkliavos ir mokesčiai jau kelerius metus išlieka stabilūs.

Vis dėlto, viena opiausių problemų, anot pašnekovo, yra aukštos komercinių patalpų nuomos kainos ir jų trūkumas, kuris kai kuriais atvejais prilygsta didmiesčių lygiui. A. Jermolajevas taip pat atkreipė dėmesį į ribotą savivaldybės finansinę paramą smulkiajam verslui – ji daugiausia orientuota į naujai įsikūrusius verslus ir siekia palyginti nedideles sumas, todėl ilgiau veiklą vykdantys smulkieji verslininkai lieka už paramos ribų. Papildomą spaudimą verslams daro augantys kaštai: privalomi nauji kasos aparatai, didėjanti minimali alga, šildymo kainos bei nekilnojamojo turto mokesčiai, dėl kurių daliai verslų tampa sudėtinga išsilaikyti.

Nepaisant to, pašnekovas pabrėžė, kad smulkusis verslas Raseiniuose išgyvena daugiausia dėl stipraus vietos bendruomenės palaikymo, kuris mažame mieste tampa itin svarbiu veiksniu konkuruojant su didžiaisiais prekybos tinklais.

Aurimas Miliešius, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys (TS-LKD): verslui palanku, bet iniciatyvų galėtų būti daugiau

Kalbintas Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Aurimas Miliešius teigė, kad Raseiniai gali būti laikomi palankia vieta smulkiam verslui, nors savivaldybės iniciatyvų šioje srityje, jo nuomone, galėtų būti daugiau. Pasak pašnekovo, savivaldybės teritorijoje veikiantis nemažas skaičius smulkių įmonių rodo, kad sąlygos verslui nėra blogos.

Vis dėlto viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria smulkieji verslininkai, anot tarybos nario, yra tinkamų patalpų trūkumas – norint pradėti nedidelį verslą sudėtinga rasti ar įsigyti patalpas, pritaikytas komercinei veiklai. Kalbėdamas apie savivaldybės sprendimus A. Miliešius pabrėžė, kad savivaldybė reaguoja į verslininkų prašymus, susijusius su mokesčių atidėjimu, rinkliavomis ar kitais administraciniais klausimais. Pasak jo, tokie prašymai taryboje yra svarstomi įprasta tvarka ir nėra ignoruojami.

Vilija Elzbergienė, Verslininkė (Politinis komitetas „Tau, kraštieti!“): išgyventi darosi vis sunkiau

Kalbinta grožio salono savininkė Vilija Elzbergienė teigė, kad smulkiojo verslo situacija Raseiniuose nėra lengva, ypač po COVID-19 pandemijos, kai sumažėjo klientų srautai, o konkurencija tapo dar didesnė. Pasak verslininkės, veiklos pradžia prieš beveik dešimtmetį nebuvo klaida, tačiau kasdienybėje netrūksta iššūkių – sezoninių pajamų svyravimų, didėjančių paslaugų ir priemonių kainų bei nuolatinių investicijų į kvalifikacijos kėlimą.

Ji pabrėžė, kad smulkiajam verslui trūksta aiškios ir lengvai prieinamos informacijos apie galimas pagalbos priemones bei savivaldybės teikiamas galimybes. Anot pašnekovės, sudėtinga situacija ir nekilnojamojo turto rinkoje – tiek būsto, tiek komercinių patalpų kainos Raseiniuose yra aukštos, o tai apsunkina jaunų žmonių ir naujų verslų įsitvirtinimą. Verslininkės teigimu, smulkiajam verslui išlikti trukdo ir pasyvus vietos bendruomenės požiūris – nors dažnai skundžiamasi veiklų stoka mieste, realiai žmonės vangiai įsitraukia į organizuojamas edukacijas ar renginius. Pasak jos, didesnis bendruomenės palaikymas ir aktyvumas galėtų tapti svarbiu postūmiu smulkiojo verslo gyvybingumui Raseiniuose.

Viktorija Piepalė, IĮ „Vipika“ vadovė: Raseiniai turi potencialą augti

Kalbinta įmonės „Vipika“ IĮ vadovė ir direktorė Viktorija Piepalė teigė, kad smulkiojo verslo situaciją Raseiniuose vertina teigiamai ir mano, jog miestas bei rajonas yra palanki terpė verslui kurtis ir augti. Pasak jos, Raseiniuose jaučiama gyventojų grįžimo tendencija iš kitų miestų ir užsienio, čia kuriasi jaunos šeimos, netrūksta veiklių žmonių, o pramonės plėtra sudaro pakankamą paklausą vietiniams verslams.

Nors kiekvienas verslas susiduria su iššūkiais, V. Piepalė pabrėžė, kad pradedantiesiems šiandien netrūksta informacijos, konsultacijų ir pagalbos priemonių, kurios padeda susidėlioti veiklos pradžią. Tarp tobulintinų dalykų ji įvardijo verslo bendruomenės erdvių ar iniciatyvų, panašių į „Spiečių“, trūkumą, kurios galėtų skatinti jaunų verslininkų bendradarbiavimą ir idėjų vystymą. Pašnekovė teigiamai įvertino savivaldybės ir vietos valdžios požiūrį į smulkųjį verslą – jos įmonė sėkmingai pasinaudojo Smulkaus rėmimo fondo parama, kuri padėjo padengti pradines investicijas ir tapo reikšminga paskata veiklos pradžioje. Anot V. Piepalės, Raseinių mieste jaučiamas stiprus bendruomenės palaikymas, pakankamas klientų srautas ir aktyvus grįžtamasis ryšys, leidžiantis tobulinti paslaugas ir išlaikyti lojalius klientus. Konkurenciją ji vertina kaip natūralų ir net naudingą procesą, ypač vartotojams, nors verslui tai kelia papildomų iššūkių. Vis dėlto viena didžiausių problemų išlieka aukštos nekilnojamojo turto ir komercinių patalpų nuomos kainos, kurios, lyginant su aplinkiniais rajonais, yra didelės ir dažnai verslininkams palieka mažai derybinių galimybių.

Apibendrinimas: Raseinių verslo aplinka tarp potencialo ir pesimizmo

Išanalizavus apklausos rezultatus ir pašnekovų patirtis, ryškėja didžiulis atotrūkis tarp miesto strateginio potencialo ir realios smulkiojo verslo situacijos. Nors geografinė padėtis ir grįžtančios jaunos šeimos kuria prielaidas augimui, verslininkai susiduria su kritiniais barjerais.

Esminės problemos:

• NT krizė: Aukštos komercinių patalpų nuomos kainos, neretai siekiančios didmiesčių lygį, yra didžiausias stabdis tiek pradedantiesiems, tiek ilgiau veikiantiems verslams.

• Paramos trūkumas: Savivaldybės teikiama pagalba vertinama kaip simbolinė ir fragmentiška. Verslui trūksta ne tik finansinių injekcijų, bet ir bendradarbystės erdvių bei operatyvios informacijos sklaidos.

• Gyventojų skeptiškumas: Net 87,5 proc. neigiamas vertinimas rodo, kad bendruomenė nemato palankių sąlygų kurti verslą, o tai tiesiogiai veikia vartotojų lūkesčius ir vietos ekonomiką.

Raseiniai turi potencialo, tačiau jis lieka neišnaudotas dėl aukštų kaštų ir dialogo trūkumo. Norint pakeisti situaciją, būtini sisteminiai sprendimai: nekilnojamojo turto prieinamumo didinimas, realesnė parama augančiam verslui ir stipresnis bendruomenės ryšys su vietos paslaugų teikėjais.