2025 m. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovų darbo užmokesčiui skiriamos lėšos sudarys daugiau kaip 2 mlrd. Eur. 2025 m. darbo užmokesčio fondas bus milijardu eurų didesnis nei 2020 m.
Per ketverius metus, nuo 2020 m. iki 2024 m.,lėšos mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų darbo užmokesčiui augo 88 proc., įskaitant lėšas naujoms pedagogų pareigybėms steigti. Per šį laikotarpį valstybės investicijos į švietimą augo 54 proc. ir sudaro 5 proc. nuo BVP. Mokslo ir tyrimų finansavimas išaugo 2,4 karto.
Prioritetas – darbo sąlygų gerinimas
Daugiausia papildomų lėšų teks darbo sąlygoms gerinti. Asignavimai mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų darbo užmokesčiui auga 253,4 mln. Eur, iš kurių 103,2 mln. Eur numatyta pedagogų atlyginimų didinimui nuo šio rugsėjo, o 150,2 mln. Eur skirta 8 proc. darbo užmokesčio didinimui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.
Asignavimai dėstytojų, mokslo darbuotojų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui auga 96,1 mln. Eur, iš kurių 77,3 mln. Eur numatyta šių darbuotojų atlyginimų didinimui nuo šių metų rugsėjo (18,7 proc.), o 18,8 mln. Eur skirta 8 proc. darbo užmokesčio didinimui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.
„Laikomės partijų susitarime ir sutartyje su profesinėmis sąjungomis užsibrėžtų tikslų. Vien partijų sutarimui dėl švietimo įgyvendinti suplanuota beveik 417 mln. Eur – tai lėšos atlyginimams, įtraukiajam ugdymui, moksliniams tyrimams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nuo kitų mokslo metų daugiau lėšų bus skiriama pradiniam ugdymui, mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų (dabar finansavimas skaičiuojamas laikant, kad vienai pareigybei tenka 799 val., o nuo kitų mokslo metų teks 756 val.). Toks sutarimas pasiektas kolektyvinėse derybose su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Šiam įsipareigojimui 2025 m. skiriama 14,1 mln. Eur, 2026 m. ir vėliau – po 42,4 mln. Eur kasmet. Bendras etato valandų skaičius dėl to nesikeis – mažėjant kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių.
Lėšos auga ir dėl papildomų gyvenimo įgūdžių bei informatikos pamokų nuo šių mokslo metų – tam 2025 m. biudžeto projekte papildomai numatyta 14,8 mln. Eur.
Asignavimai vadovėliams kitąmet papildomai augs 2 mln. Eur. Šiemet iš mokymo lėšų šiam tikslui skirta 13,2 mln. Eur ir dar 10 mln. Eur numatyta iš ES paramos. Kitais metais, kaip ir šiemet, bus ieškoma galimybių šiam tikslui papildomai skirti ES lėšų.
Kitąmet toliau bus gerinamos įtraukiojo ugdymo sąlygos – tam papildomai iš viso skirta 16 mln. Eur, iš kurių 13,4 mln. Eur – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukimui, o 2,6 mln. Eur – naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms.
Per ketverius metus valstybės lėšos įtraukiajam ugdymui, švietimo pagalbai padidintos daugiau nei dvigubai (nuo 74,2 mln. iki 164,2 mln. eurų). Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldos funkcija, valstybė skiria beveik 80 proc. viso finansavimo.
Tęsiama Tūkstantmečio mokyklų programa – didžiausia bet kada buvusi investicija į Lietuvos švietimą. Joje dalyvauja 270 mokyklų iš 58 savivaldybių. Per keletą metų skiriama daugiau kaip 200 mln. eurų.
Mokslo ir tyrimų finansavimas išaugo 2,4 karto
Asignavimai mokslo ir studijų reikmėms kitąmet augs iš viso 17,7 mln. Eur.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) kitąmet papildomai numatyta 10,6 mln. Eur, tačiau bendras MTEP finansavimas bus didesnis 67 mln. Eur, nes iš lėšų mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti MTEP teks dar 56,4 mln. Eur. Planuojama, kad valstybės biudžeto lėšos MTEP 2025 m. iš viso sudarys 414,8 mln. Eur, arba 0,52 proc. nuo BVP (2024 m. sudarė 347,8 mln. Eur arba 0,46 proc. nuo BVP).
Studijų išlaidoms kitąmet papildomai skiriama 4,5 mln. Eur, pedagoginių studijų studentų stipendijoms – 0,9 mln. Eur, mokslo ir studijų institucijų IT palaikymui ir plėtrai – 1,2 mln. Eur, tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų narystės mokesčiams – 0,5 mln. Eur.
Per ketverius metus, nuo 2020 m. iki 2024 m., mokslo ir tyrimų finansavimas išaugo 2,4 karto (nuo 142,6 mln. Eur iki 347,8 mln. Eur). Už pusę milijardo eurų atnaujinta mokslo ir studijų infrastruktūra, vienas iš šios srities projektų – spalio pradžioje duris atvėręs Vilniaus universiteto Medicinos mokslų centras Santariškėse, didžiausia investicija į medicinos mokslo infrastruktūrą nepriklausomoje Lietuvoje. Mokslo metų išvakarėse atidarytas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis Vilniuje, kitų aukštųjų mokyklų centrai, netrukus pradės veikti „Mokslo sala“ Kaune, planetariumas Vilniuje.
Nuo 2020 m. žymiai padidintas finansavimas sportui
Sporto reikmėms kitąmet papildomai skiriama 3,7 mln. Eur, iš jų 2 mln. Eur – talentingų sportininkų atrankai ir rengimui per sporto programas.
Nuo 2020 m. iki 2024 m. finansavimas sportui išaugo 75 proc. (nuo 42,1 mln. Eur iki 73,6 mln. Eur). Aukšto meistriškumo sportas nuo 2020 m. finansuotas net 2,5 karto daugiau (nuo 11,8 mln. iki 29,4 mln. eurų).
Sporto šakų federacijų ir negalią turinčių asmenų vadovaujančioms sporto organizacijoms kasmetinėms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti 2020–2024 m. skirta trigubai daugiau lėšų (nuo 6,8 mln. Eur iki 20 mln. Eur).
Padidintos valstybės stipendijas visiems ją gaunantiems aukšto meistriškumo sportininkams. Didžiausia stipendija kilo 2,6 karto, mažiausia – 6 kartus. Nuo 2022 m. liepos 1 d. gaunančiųjų stipendijas skaičius išaugo 50 proc.
Praplėstas ratas, kad stipendiją gautų ne vien pirmųjų vietų tarptautinių rungtynių laimėtojai.
Prieš dvejus metus valstybės stipendijos buvo padidintos ir suvienodinti jų dydžiai sportininkams su negalia ir jos neturintiesiems. Nuo 2021 iki 2024 m. sportininkų su negalia, gaunančių valstybės stipendiją, skaičius padidėjo 53 proc.
Sportininkams suteiktos socialinės garantijos. Valstybės lėšomis sumokami mokesčiai sportininkų socialinėms garantijoms.
