Į svečius atvyko Kotrynos seneliai iš Jurbarko. Jie atsinešė ne tik šypsenas ir puikią nuotaiką, bet ir ypatingą draugą – Tapatulį. Su juo vaikai leidosi į tikrą pasakų kelionę: klausėsi įtraukiančių istorijų, dalyvavo linksmuose žaidimuose, o kiekviena akimirka buvo tarsi mažas stebuklas.
Gandriukus itin nustebino Karilės močiutė Vida – tikra kūrybos burtininkė. Jos rankose paprastos daržovės virto spalvingais piešiniais ir smulkiais meno šedevrais, o didžiausia staigmena laukė projekto pabaigoje: vaikai išvydo tikrą sausainių namelį, lyg atkeliavusį iš pasakos „Jonukas ir Grytutė“. Namelis buvo kruopščiai dekoruotas, pilnas spalvų, raštų ir saldžių detalių, nuo kurių tiesiog nebuvo galima atitraukti akių.
Šilumos ir kūrybiškumo į kasdienybę įnešė Olivijos abi močiutės. Jos atsinešė senovinę rašomąją mašinėlę, kuri vaikams tapo tikru atradimu, skatinančiu smalsumą ir kūrybą. Močiutės taip pat dovanojo jaukią pasakos akimirką, kurioje visi galėjo patirti tikrą stebuklą – istorijos magiją, sklindančią iš močiutės rankų.
Šie susitikimai priminė, kad ugdymo įstaiga – tai ne tik vieta mokytis ir žaisti. Tai – tikra bendruomenė, kurioje susitinka skirtingos kartos, gimsta kūryba, pasakos ir šypsenos. Gandriukų širdelėse dar ilgai skambės pasakų žodžiai, šiluma ir meilė, kurias dovanojo močiutės ir seneliai.
