Jau devintą kartą vykęs protmūšis kvietė visus pasitikrinti žinias apie Raseinių kraštą bei sužinoti dar negirdėtų faktų. Šiemet žinių mūšyje susirungė devynios komandos. Renginio pradžioje bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė pasidžiaugė, jog jau daug metų, paskutinįjį sausio ketvirtadienį čia susirenka tiek entuziastų, neabejingų savam kraštui. Direktorė kiekvieną komandą apdovanojo naujausiu Raseinių krašto kultūros ir istorijos žurnalo „Rasupis“ numeriu.
Kaip ir kasmet, žaidimo metu buvo pateikta po dešimt klausimų iš penkių temų – su Raseinių rajonu susiję istoriniai faktai, politika, įžymios asmenybės, gamta, muzika ir kt. Be to, 2023-ieji Raseiniams, Ariogalai, Betygalai ypatingi – šiemet minimas solidus 770 m. jubiliejus! Atsižvelgiant į tai, buvo pateikti klausimai ir apie šias vietoves. Nuo 2013 m., protmūšio pradžios, klausimus sudarinėjo VšĮ „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra, Raseinių Šaltinio progimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Jonas Janušas, Marcelijaus Martinaičio bibliotekos bibliotekininkas Jonas Brigys, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Loreta Kordušienė bei Raseinių krašto istorijos žinovė Laimutė Pečkaitienė.
Po įdomios ir atkaklios kovos, nugalėtojų laurus surinkę 37 taškus pagaliau matavosi „4+1“ (kapitonas Egidijus Alijauskas), II vietą tik puse taško atsilikę iškovojo „Puponautai“ (kapitonas Sigitas Kleišmantas), garbinga III vieta su 32 taškais atiteko „Girkalniui“ (kapitonas Vytautas Bulotas). Antrus metus iš eilės IV liko „Dream team“ (31 t.). „Džiaugiamės protmūšyje matydami komandas „veteranes“, kurios dalyvauja jau ne pirmus metus iš eilės. Labai džiaugiamės sulaukę net dviejų jaunimo komandų. Tai rodo, kad jaunoji karta auga neabejinga gimtajam kraštui, o tai yra labai svarbu.“ – įspūdžiais dalinosi A. Zmitra.
„Raseiniškių protai“ tai vienintelis toks tradicinis renginys rajone, kviečiantis ne tik susikauti žinių mūšyje, linksmai praleisti laiką beieškant atsakymų į sukčiausius ir netikėčiausius klausimus, tačiau skatinantis pažinti Raseinių kraštą. VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda dėkoja komisijos nariams, renginio rėmėjams ir partneriams – Marcelijaus Martinaičio viešajai bibliotekai, Dubysos regioninio parko grupei, Raseinių krašto istorijos muziejui, Biliūnų SPA.
O jūs ar atsakytumėte į šiuos klausimus?
- Livonijos ordinui dovanojant pusę Raseinių, Laukuvos, Betygalos, Ariogalos, Dainavos ir kt. žemių pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėti šie vietovardžiai. Kuriais metais tai įvyko?
- Šis mergaitės vardas Lietuvoje išlieka populiarus jau keletą metų – 2021 m. jis buvo septintas, o 2022 m. pakilo į 3-ąją vietą tarp dažniausiai mergaitėms suteiktų vardų. Kažin, kiek tokių vardų buvo suteikta Raseinių r. gimusioms mergaitėms? Tai būtų visiškai suprantama, nes, būtent, mūsų rajono teritorijoje ties Dvarviečių k. į Dubysą įteka tokio pavadinimo kairysis intakas. Koks?
- Įvažiuojant į Raseinius ir išvažiuojant iš Raseinių Jus pasitinka/išlydi miesto vartai. Koks atstumas metrais skiria vienus miesto vartus nuo kitų?
- Mažeikių ir Skuodo rajone – tai upė, apie 20 km. ruože atskirianti Lietuvą nuo Latvijos. Raseiniškiams – svarbi jų tapatybės dalis. Kaip vadinama ši 38 km. upelė (upelis), įtekanti į Ventą jau Latvijos teritorijoje, kur ji vadinama Losis vardu?
- 1926 m. pirmą tokį aparatą sukūrė Didžiosios Britanijos inžinierius J. L. Bairdas. 1935 m., nepraėjus nei dešimtmečiui, knygą lietuvių kalba apie tą įrenginį parašė ir tėvo spaustuvėje Raseiniuose išleido Giršas Kadušinas. Knygelės pratarmėje jis rašė: „visų žmonių susidomėjimas ir visiškas nebuvimas lietuvių kalba technikos literatūroj tuo klausimu knygutės privertė mane išleisti mažą rašinėlį lietuvių kalba, kuris sudomintų visus, kam rūpi *** klausimas“. Tačiau Lietuvos gyventojai su šiuo išradimu akivaizdžiai susipažino tik 1955 m. Ką skaitytojams pristatė G. Kadušinas?
[ngg src=”galleries” ids=”36″ display=”basic_thumbnail” thumbnail_width=”275″ thumbnail_height=”185″]
