Prie šios akcijos itin gausiai prisidėjo ir Raseinių rajono gyventojai. Balandžio 20-osios rytą Blinstrubiškių miške susirinko daugiau nei 300 įvairaus amžiaus raseiniškių iš viso rajono. Miškininkų ir gamtos mylėtojų laukiamiausioje pavasario šventėje dalyvavo daugiau nei 23 įvairios Raseinių rajono savivaldybės įstaigos, pradedant sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigomis ir baigiant muziejumi bei autobusų parku. Talkoje taip pat dalyvavo Savivaldybės tarybos nariai, vicemerai Jonas Vazgys ir Mingaudas Tamaliūnas, administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas bei daugiau nei 70 pavienių užsiregistravusių rajono gyventojų. Tuo tarpu visoje Lietuvoje dalyvauti medžių sodinimo šventėje buvo užsiregistravę daugiau nei 8000 dalyvių, kurie būrėsi visuose 25-iuose Valstybinės miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.
„Man asmeniškai kasmet laikotarpis nuo kovo vidurio iki gegužės pradžios asocijuojasi būtent su miškasodžiu. Jau eilę metų dalyvauju šioje akcijoje ir pastebiu, jog kasmet į šią visuomeninę talką susirenka vis daugiau gyventojų. Tai labai džiugina, nes tai reiškia, jog vis daugiau žmonių supranta šio proceso svarbą ir vis labiau ima vertinti mus supančią gamtą. Todėl dėkoju visiems, kurie šiandien stovite čia ir rankose jau laikote darbines pirštines ir esate pasiruošę smagiai bei bendruomeniškai paplušėti. Net neabejoju, jog maždaug po 10 metų ir jums patiems bus gera sugrįžti į šią vietą, kur tuo metu jau tikrai oš gerokai paaugusiu medžių lajos. Smagios ir prasmingos miškasodžio talkos! – į akciją susirinkusiems gyventojams kalbėjo Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius.
Kasmet Lietuvos miškuose pasodinama apie 30 mln. naujų medelių, o pastaraisiais metais jaučiamas itin didelis visuomenės susidomėjimas, noras patiems prisidėti atkuriant ir įveisiant naujus miškus – su visuomenės pagalba kasmet pasodinama vidutiniškai 1,5 mln. sodmenų. Šių metų miškasodžio metu sodinami sodmenys buvo išauginti moderniuose VMU medelynuose, kur naudojamos naujausios ir pažangiausios, aukščiausią sodinukų kokybę užtikrinančios technologijos. Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.
Miškui ir dainai neabejingi piliečiai kartu su miškininkais, balandžio 20 d. buvo kviečiami ne tik pasodinti 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje, bet ir pasodinti vieną simbolinį Dainų šventės medelį kiekvienos savivaldybės pasirinktoje ir su Dainų šventės tradicija susijusioje vietoje. Raseinių rajono savivaldybėje tokiai idėjai buvo pasirinkta labai simbolinė vieta – Raseinių 100-mečio parkas (šalia V. Grybo g.). Šiame parke dar 2018 metais buvo pasodinta 150 lietuvių liaudies dainose apdainuotų medžių – paprastųjų ąžuolų, klevų, kaštonų, eglių, mažalapių liepų ir teritorijai tinkamų įvairių krūmų – raudonlapių lazdynų, alyvų, putinų, sedulų. Šis parkas buvo kuriamas, siekiant įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ateities kartoms. Beveik 8 hektarų ploto parke, kuris išsidėstęs miesto centrinės dalies pakraštyje, tarp Žemaičių, Maironio, V. Grybo ir Aguonų gatvių, nuo šiol žaliuos ir Dainų šventės šimtmečiui skirtas ąžuolas.
Nacionalinis miškasodis – kilni ir graži, dešimtmečius skaičiuojanti tradicija, kurios metu miškininkai kviečia visuomenę susipažinti su medžių sodinimo technologijomis bei miškininkų darbu ir savomis rankomis prisidėti prie šalies miškų atkūrimo bei įveisimo. Jau daugelį metų medelių sodinimo šventė prasmingam tikslui suburia įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų piliečius, verslus ir organizacijas, visoje Lietuvoje, kurie nėra abejingi ir nori prisidėti prie šalies miškingumo didinimo. Šiais metais, Nacionaliniam miškasodžiui minint lietuvių tautai svarbią progą – Dainų šventės šimtmetį, sulaukiama kaip niekad didelio visuomenės susidomėjimo. Toks aktyvus gamtai neabejingų, mūsų tautos tradicijas puoselėjančių piliečių įsitraukimas tik dar kartą parodo, kad mūsų tautą tikrai vienija meilė miškui ir dainai.
