Autorės prisistatymas:
Esu Rasa Rožinskienė. Nevadinu savęs profesionalia menininke, tik kūrėja. Dienraštyje “Kauno diena” dirbu žurnaliste. Rašymas apie pozityvius dalykus, įdomius žmones yra mano duona, o rankdarbiai – sielos atgaiva.
Pirmasis angelas mane aplankė, kai pačiame Dievo koronės įkarštyje mirė mano tėtis. Nė nepajutau, kaip didi gėla į Puošnųjį tėčio mirties angelą išsiliejo ir širdyje paliko šviesu. Vėliau pasirodė mamos, dukrų, vyro, kiti angelai. Jie vis skrido ir skrido. Kodėl pas mane? Kada bus gana? – klausinėjau sapne. Ir gavau atsakymą: “Kol Žemėje bus bent vienas žmogus, kuris, pažvelgęs į juos, nusišypsos, pakels akis į dangų, pašlovins Kūrėją, padėkos Jam už gyvybę ir pamokas, tol mano angelai plasnos pas mane tarsi drugeliai į šviesą. Nes aš tikiu Šviesa!
Visi angelai atlikti koliažo technika, lipdant rankomis jų figūras po medžiagos skiautelę, po karolių kilpelę, po mezginio juostelę. Suteikiant namuose rastiems ir nebenaudojamiems rūbams, papuošalams, kelionių po pasaulį suvenyrams antrąjį šansą.
Stengiuosi, kad kiekvienas angelas turėtų savo charakterį, savo veiklos ir skelbiamų vertybių centrinį spindulį. Kaip antai, tėčio angelas sako, jog žmogaus mirtis turi būti graži – nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis tektų palikti šį pasaulį.
Mamos angelas kalba apie besąlyginę meilę, įmanomą tik motinos širdžiai.
Dukrų angelai kalba apie šviesius jauno žmogaus idealus ir tai, kad vien atkakliu darbu įmanoma evoliucija kiekvieno gyvenime. Antraip apgaulinga iliuzija puikybės karūną greitai uždės ir nuo tikrojo kelio nuvilios.
Raudonasis tiesos angelas kviečia žmones išlaikyti savo vidinį vertybių stuburą ir tolerantiškai priimti kito nuomonę.
Meksikietiškasis Fridos angelas kupinas gyvybės, noro gyventi, puoštis, juoktis, mylėti, kurti, kovoti už savo įsitikinimus. Galų gale, tiesiog kvėpuoti – laisvai, be kvapą varžančių korsetų.
Hipiškasis kelionių angelas cituoja gražią Šv. Augustino mintį, jog tas, kas nekeliauja, skaito tik pirmą ir vis tą patį savo gyvenimo knygos puslapį.
Kiekvieną sykį, kai gimsta naujas angelas, mano širdis džiūgauja ir nori dalintis: juk pasidalintas džiaugsmas išauga dvigubai!
Todėl mano angelai nuolat keliauja. Tai muzikuoja drauge su Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovais , tai kelia dvasią Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus lankytojams, tai, belaukdami Velykų, apsigyvena Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios parodų salėje ir džiugina tikinčiuosius.
Mano tikslas – kad šiuos angelus išvystų kuo daugiau paprastų Lietuvos žmonių: nebūtinai meno ekspertų ar kultūros gurmanų. Štai kodėl renkuosi ne tik meno galerijų erdves, bet ir bažnyčių, teatrų sales, bibliotekas, ligoninių koridorius, parduotuvių vitrinas ir pan. Juk angelai globoja visus, net ir tuos, kurie netiki jų buvimu.
Rasa Rožinskienė
