„Norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų, nusikaltėliai pernai dažniausiai siuntinėjo SMS žinutes su fiktyviomis banko ar kitų institucijų ir įmonių nuorodomis. Tokiomis žinutėmis gavėjai paprastai buvo raginami įvesti tik jiems žinomus atpažinimo ir saugumo duomenis, pavyzdžiui, prisijungimo prie interneto banko kodus. Tokiais būdais sukčių padaryti nuostoliai banko klientams pernai viršijo 1,6 milijono eurų“, – komentuoja Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Pusvalandžio taisyklė
Pasak jos, šiam ir daugeliui kitų sukčiavimo būdų būdingas panašus ypatumas: spaudimas ar raginimas kuo skubiau atlikti kokį nors veiksmą. Išvengti sukčių pinklių galėtų padėti paprastos taisyklės laikymasis.
„Visais atvejais, kai tik sulaukiate kokio nors netikėto prašymo, raginimo ar reikalavimo atskleisti savo asmeninius ar prisijungimo prie interneto banko duomenis, siūlome paprastą dalyką – nesiimti jokių veiksmų iš karto ir sąmoningai palaukti bent pusvalandį iki reaguojant į laišką ar žinutę. Ta pati taisyklė galioja ir sulaukus skambučio iš bet kokio nežinomo telefono numerio: jeigu jau atsiliepėte, visais atvejais atsakykite, kad šiuo metu negalite kalbėti, jei reikia, būkite nemandagūs ir tiesiog baikite pokalbį. Atsiminkite – kuo didesnį spaudimą patiriate ką nors daryti, tuo labiau verta stengtis nedaryti nieko ir laimėti laiko“, – pažymi V. Nausėdaitė.
SEB banko Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė teigia, kad tokios pertraukos daugeliu atvejų visiškai pakaktų, kad būtų galima atidžiai ir kritiškai įvertinti padėtį bei gautą informaciją ar prašymą. Per tą laiką gali būti pravartu susisiekti su institucija, kurios vardu buvo kreiptasi sukčiaujant (banku, policija ar kt.) ir pasitikrinti, ar iš tiesų ta institucija tokį kreipimąsi, žinutę ar elektroninį laiką išsiuntė. Suprantama, kreiptis reikėtų telefonu, nurodytu tik oficialioje tos įstaigos ar organizacijos interneto svetainėje.
Ragina būti skeptiškiems ir budriems
Įprotis visada stabtelėti prieš vykdant bet kokio nepažįstamo asmens ar organizacijos prašymą gali padėti neįkliūti ir į kitas sukčių dažnai taikomas pinkles – sukčiavimą apsimetant galimais gyventojų parduodamų prekių pirkėjais.
„Praėjusiais metais daugėjo sukčiavimo atvejų, kai prekes internetu parduodančių žmonių buvo prašoma užsakyti kurjerio paslaugą atsiunčiant nuorodą į suklastotą siuntų tarnybos puslapį ar tiesiog atskleisti savo mokėjimo kortelės duomenis. Paprasčiausiai stabtelint ir padarant pertrauką prieš atliekant bet kokį tolesnį veiksmą galima išvengti skaudžių atvejų, kai gyventojai patiki sukčių pasakomis, esą įvedę kortelės duomenis jie padarysią paslaugą galimam pirkėjui, nes šis patogiai gausiąs savo prekę prie pat namų durų. Iš tiesų toks „pirkėjas“ patogiai gauna tik savo aukos pinigus“, – pabrėžia SEB banko Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
V. Nausėdaitė atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais daugėjo ir tokių sukčiavimo atvejų, kai gyventojų pinigai būdavo išviliojami kviečiant pasinaudoti įspūdingais investavimo pasiūlymais. Sukčių siūloma pasakiška grąža susigundę gyventojai pernai prarado 1,2 mln. eurų.
„Sukčiai puikiai geba ne tik kurti istorijas apie būdus lengvai ir greitai praturtėti, bet ir manipuliuoti žmonėmis, juos įtikinti ir apsukti aplink pirštą. Šiais laikais itin svarbu visuomet likti skeptiškiems ir ypač suklusti, jeigu su jumis susisiekęs nepažįstamas žmogus ima kalbėti apie pinigus. Toks pokalbis turėtų paskatinti nedelsiant baigti šnekėti su galimais sukčiais“, – pabrėžia banko atstovė.
Įmonių žala didesnė
Nuo finansinių nusikaltėlių nukenčia ne tik gyventojai, bet ir įmonės. Nors prieš jas pernai įvykdytų išpuolių skaičius nebuvo didelis, bet padaryta žala viršijo 1 mln. eurų. Į bendrovių pinigus dažniausiai buvo kėsinamasi taikant vadinamąjį mokėjimo nukreipimą, kai nusikaltėliai įsilaužia į įmonės elektroninio pašto sistemą, perima susirašinėjimą su tiekėjais ir pakeičia sąskaitų, į kurias turėtų būti pervedami pinigai, numerius.
„Šuo atveju geriausia apsaugos priemonė yra atidumas ir budrumas. Įmonių atstovams svarbu visais atvejais atkreipti dėmesį į netikėtai pasikeitusius duomenis, tokius kaip tiekėjo sąskaitos numeris, pavadinimas ar mokėtina suma. Be to, įmonėms siūlome skirti kuo daugiau dėmesio savo informacinių technologijų apsaugai, darbuotojų švietimui, reguliarioms pratyboms ir sistemoms tikrinti“, – kalba V. Nausėdaitė.
SEB bankas nuolat imasi įvairių priemonių, siekdamas mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos priemones, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nuolat inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, diegia technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas sprendimus, kurie padėtų riboti finansinį sukčiavimą.
