Forumą organizavo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su nacionaline turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“. Renginio tikslas – pažvelgti į tai, kaip keičiasi kelionių modeliai, turistų lūkesčiai ir sprendimų priėmimas 2026 metais, kai turizmas vis dažniau apibrėžiamas ne tik per srautus, bet ir per poveikį vietovėms, bendruomenėms bei aplinkai.
Forumą atidarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Guoda Burokienė kartu su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (UN Tourism) Europos regiono direktore Cordula Wohlmuther. Pagrindinių pranešėjų kalbose buvo pabrėžta, kad šiuolaikinio turizmo ateitis siejama ne tik su kryptimis ar augančiais lankytojų srautais, bet ir su prasme, vietos identitetu, patirties kokybe bei ilgalaike verte vietovėms ir bendruomenėms.
Forumo metu akcentuota, kad Europa išlieka augančiu turizmo regionu, nepaisant didėjančių kelionių kaštų. Europos kelionių komisijos (ETC) atstovų pateikti duomenys rodo, jog keliautojai vis labiau linkę skirti didesnę savo biudžeto dalį kelionėms, tačiau kartu tampa reiklesni – jiems svarbu ne tik kaina, bet ir patirties vertė. Šią tendenciją apibendrino ETC prezidentas Miguel Sanz, pabrėžęs, kad ateities turizmas turi būti kuriamas remiantis aiškiu vertės pasiūlymu, atliepiančiu skirtingus keliautojų poreikius.
Didelis dėmesys forume skirtas duomenims ir dirbtiniam intelektui. Diskusijose buvo pabrėžta, kad turizmo sektorius šiandien disponuoja milžinišku informacijos kiekiu – nuo tradicinės statistikos iki mobiliųjų telefonų judėjimo duomenų, sentimentų analizės ir net palydovinių stebėjimų. Tačiau esminis iššūkis yra ne duomenų gausa, o gebėjimas juos paversti sprendimais. Apie tai diskusijoje kalbėjo „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, akcentuodama, jog duomenys leidžia daug tiksliau suprasti keliautojų elgseną, sezoniškumą ir regionų lankomumą, o tai suteikia pagrindą tiek rinkodaros, tiek infrastruktūros planavimo sprendimams.
Tarptautinėje diskusijų sesijoje „From Data to Desire: Predicting Travel Trends Through Big Data“ savo patirtimi dalijosi ir kitų šalių atstovai. Malta Tourism Authority tyrimų vadovė Tania Sultana pristatė, kaip Maltoje dirbtiniu intelektu paremtos platformos sujungia ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius rodiklius, leidžiančius vertinti ne tik turistų skaičių, bet ir jų realų poveikį vietos bendruomenėms. Tuo metu Ispanijos nacionalinės turizmo agentūros „Turespaña“ duomenų analitikos vadovas José Jiménez pabrėžė, kad duomenys tampa strateginiu įrankiu, padedančiu greitai reaguoti į reputacijos, sezoniškumo ar infrastruktūros iššūkius.
Ypatingai įdomus pranešimas apie sezoniškumo valdymą ir vadinamąjį „low season“ potencialą, kurį pristatė „Low Season Traveller“ įkūrėjas Ged Brown. Jo teigimu, viena didžiausių šiuolaikinio turizmo problemų yra ne pats turistų skaičius, o jų koncentracija tuo pačiu metu. Ateities sprendimai, pasak pranešėjo, slypi gebėjime paskirstyti kelionių srautus per visus metus, siūlant patrauklias ir prasmingas patirtis ne tik piko metu, bet ir ramesniais sezonais.
Šios įžvalgos ypač aktualios Lietuvos regionams, kuriuose turizmas glaudžiai siejamas su kultūra, istorija ir dvasinėmis patirtimis. Raseinių rajonas, kuriame yra Šiluvos šventovė – viena svarbiausių piligriminių vietų Lietuvoje – gali pasinaudoti šiomis tendencijomis, siūlydamas lankytojams ne masinį, o gilesnį, lėtesnį ir prasmingą keliavimo modelį. Forume ne kartą skambėjo mintis, kad šiuolaikinis keliautojas vis dažniau ieško ne „daugiau“, o „prasmingiau“ – tylos, autentiškumo ir galimybės patirti vietą visapusiškai.
„Designing Travel: What’s Next in 2026?“ tapo ne tik diskusijų erdve, bet ir reikšmingu startu artėjančiai ADVENTUR 2026 parodai, dar kartą patvirtinusiu, kad Lietuvos turizmo sektorius aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose apie ateities keliones, jų poveikį ir kryptį. Regionams tai – proga įsiklausyti, įvertinti savo stiprybes ir ieškoti sprendimų, leidžiančių darniai derinti lankytojų srautus, vietos tapatybę ir ilgalaikę vertę.
