„Net 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka profesinės veiklos poreikių. Siekiame, kad mokymasis visą gyvenimą taptų natūraliu reiškiniu, o paslaugos ir informacija apie galimą valstybės finansavimą būtų prieinamos labai paprastai, užsukus į vieną interneto svetainę. Kol kas suaugusiųjų mokymasis skatinamas fragmentuotai, per skirtingas ministerijas, nėra vienos sutelktos bazės. Privalome užtikrinti žymiai geresnį, lankstesnį mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo prieinamumą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Vieno langelio principu veikiančioje platformoje bus paprasčiau surasti įvairius mokymosi kursus, programas. Bus kryptingiau investuojama į visuomenei aktualiausių ir reikalingiausių kompetencijų stiprinimą. Galima bus rinktis tobulinti ne tik profesinius, darbo vietai reikalingus įgūdžius, bet ir bendrąsias kompetencijas: skaitmeninių įgūdžių, kalbų mokėjimo, raštingumo ir kt.
Vieninga suaugusiųjų švietimo sistema bus ne tik patogi mokymosi galimybių ieškantiems gyventojams, bet ir programų teikėjams: sumažins administracinę naštą tiek valstybės sektoriui, tiek verslui. Platformoje registruosis ir mokymo programas teiks aukštosios mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, privatūs teikėjai. Bus nustatyti kriterijai programų kokybei.
Numatoma bent dalį mokymosi kursų, kvalifikacijos tobulinimo programų finansuoti valstybės lėšomis, taip pat bus skatinamos verslo investicijos į darbuotojų mokymą. Bus nustatytos prioritetinės grupės, kurių mokymąsi finansuotų valstybė.
Suaugusiųjų švietimo modelio vieno langelio principu projektą rengia ir kitų metų pradžioje užbaigs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis ir kitomis švietimo politiką įgyvendinančiomis įstaigomis. Vieninga sistema pradėtų veikti nuo 2022 m. IV ketvirčio. Tam bus pasitelktos ir Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo plane numatytos investicijos.
Europos Komisija skatina šalis diegti vienu langelio principu veikiančias individualias mokymosi paskyras. Ji yra rekomendavusi sukurti vieningą interneto sistemą, per kurią būtų teikiamos karjeros konsultavimo paslaugos, finansuojamos mokymo priemonės atsižvelgiant į prioritetus, pripažįstamos įgytos kvalifikacijos ir kompetencijos.
Remiantis 2020 m. Eurostato duomenimis, Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimo švietime ir mokymuose rodikliai vis dar žemi, tesiekia 7,2 proc. (25-64 metų amžiaus grupėje). Europos šalių vidurkis – 9,2 proc., daugiausiai suaugusiųjų visą gyvenimą mokymosi veiklose dalyvauja Švedijoje (28,6 proc.), Šveicarijoje (27,6 proc.), Suomijoje (27,3 proc.).
