Žmonės išsiilgę tikrų, turinčių vertę ir teikiančių viltį dalykų. Tai patyrėme kovo 12 dieną sutikusios gausų būrį klausytojų, suplūdusių į Šiluvos, Žaiginio, Katauskių bibliotekų organizuotą renginį Šiluvos bibliotekoje „Kai kalbi, tavo žodžiai turi būti geresni už tylą“ susitikti su Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vienuoliu pranciškonu broliu Astijumi.
Galbūt kai kam reikia tik įkvėpimo, to pastūmėjimo eiti pirmyn, kitam reikia patvirtinimo, kad viskas su tavimi, anot Justino Marcinkevičiaus, „žmogau, pasaulio augale ir paukšti“, yra gerai, tik visose savo viršūnėse ir bedugnėse paguodos ir pagarbos tau reikia. Neguodė mūsų brolis Astijus, neglostė užuojautom ir apkabinimais, priešingai, iki ašarų juokavo, pokštavo, nutikimus ir istorijas pasakojo, seną religinę giesmę visi sugiedojom. Vis su didžiule meile, su pagarba kiekvienam klausančiajam. Ir nebuvo monologo, tai buvo pokalbis, kai nebijai klausti, nes žinai, kad į kiekvieną klausimėlį bus atvirai atsakyta: ir apie savo paties širdies kančias, ir apie svyravimus bei žmogiškas abejones, ir apie Lietuvos istoriją, knygų skaitymą, sovietinio saugumo verbavimus, šiaip padorumą. Ir apie savo tylųjį kambarėlį – savo vidų, į kurį dažnai nė iš tolo nenorim pažvelgti, nes kartais būtų nemalonu, tektų būti nuoširdžiam sau, atviram, o tai netgi baisu.
Nuūžė, nesiūbavo, nugiedojo energingasis brolis Astijus kitur, į Vilnių – kiti žmonės taip pat jo laukia. Paliko šiltas prisiminimas, geras žodis, žvilgsnis, palaikymas. O visos Šiluvos seniūnijos bibliotekų bibliotekininkės dėkoja Sauliui Beniuliui, Raseinių rajono kultūros centro Šiluvoje meno vadovui, Jūratei Dabžanskienei, Šiluvos Neįgaliųjų Globos Bendrijos pirmininkei, už šiltas ir jaukias melodijas, kurios sukūrė renginio atmosferą, visiems susirinkusiems į susitikimą linki prasmingo Prisikėlimo laukimo ir sako: iki kitų įdomių susitikimų jau šį pavasarį.
