„Remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu parengtas naujas savivaldos modelis aiškiai atskiria mero ir tarybos kompetencijas. Savivaldos srityje meras tampa aiškiu šeimininku su išgrynintomis kompetencijomis, atsakomybėmis ir atskaitingumu“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Nuo 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ribojamas merų kadencijų skaičius – asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, nebegalės būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.
Pagal naują vietos savivaldos modelį, meras nebebus savivaldybės tarybos nariu, jis taps savivaldybės vykdomąja institucija. Meras turės savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, bus atsakingas už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.
Meras nebebus savivaldybės tarybos nariu, nebalsuos tarybos posėdžiuose, tačiau šauks tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, sudarys posėdžių darbotvarkes, teiks sprendimų projektus.
Įstatyme numatoma, jog meras sudarys ir teiks tarybai savivaldybės biudžeto projektą, jį vykdys, administruos savivaldybės turtą ir piniginius išteklius. Meras organizuos savivaldybės strateginio planavimo procesą, teiks tarybai tvirtinti savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus, tvirtins detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
Meras kasmet iki birželio 15 d. privalės tarybai raštu atsiskaityti, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, tarybos sprendimai, vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
Merui suteikiama veto teisė – jis per 5 darbo dienas galės motyvuotai grąžinti tarybos priimtus sprendimus pakartotinai svarstyti. Atmesti šį mero veto reikės ne mažiau kaip pusės visų tarybos narių balsų. Mero įgaliojimai galės būti sustabdomi tik teismo nutartimi, taryba negalės mero nušalinti nuo pareigų. Jei dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių meras laikinai negalės eiti pareigų, jį pavaduos paties mero paskirtas vicemeras.
Dar viena naujovė – savivaldybės tarybos opozicija galės išsirinkti savo lyderį. Jis turės pirmumo teisę užduoti klausimus tarybos posėdyje svarstomais klausimais, jis bus kolegijos narys. Opozicijos lyderio atlyginimas prilygintas tarybos komitetų pirmininkų darbo užmokesčiui.
Įstatymas įpareigoja naujos kadencijos savivaldybėse sudaryti kolegijas. Į jas įeis meras, vicemerai, administracijos direktorius, tarybos komitetų pirmininkai, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai bei opozicijos lyderis.
Aiškiau nustatyta savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka – jiems ir toliau bus mokama už faktiškai dirbtą laiką, bet nurodyta, kad jį sudaro darbas savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų, frakcijų, grupių posėdžių, gyventojų priėmimo metu.
Numatytos tarybos mažumos veiklos garantijos. Kartą per pusę metų į tarybos posėdžio darbotvarkę bus privalu įtraukti tarybos mažumos teikiamus projektus, o ne rečiau kas pusmetį tarybos posėdžio pabaigoje turės būti organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu tarybos mažumos atstovai galės užduoti klausimus merui, vicemerams, administracijos direktoriui, tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams ir gauti atsakymus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 metų balandžio 19 d. nutarimu pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų įgaliojimais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Siekiant įgyvendinti Konstitucijos pakeitimus, kuriais savivaldos teisę įgyvendins ir savivaldybės taryba, ir meras, priimtas naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas.
