Akcija vyksta jau keletą metų, taip skatinama nepamiršti aukų ir primenama, kad tai negali pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Sausio 27 diena pasirinkta minint Aušvico mirties stovyklos išvadavimą. Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklų, įkurta nacistų okupuotoje Lenkijoje. Joje žuvo mažiausiai 960 000 žydų, 75 000 lenkų ir apie 19 000 romų iš beveik visų Europos šalių.
Suskaičiuota, kad 40 proc. iš 9 milijonų Holokausto aukų žuvo dujų kamerose, tačiau Lietuvos tai nepalietė, nes čia naciai rado pakankamai žudymo darbo jėgos. Vietiniai gyventojai sudarinėjo žydų tautybės kaimynų sąrašus, skundė, gaudė ir persekiojo, dalyvavo plėšiant, kankinant bei žudant. Tai palengvino nacių tikslus ir genocido įgyvendinimą. Po to, kai genocidas tapo organizuotas, žmonės galėjo tik stebėti, priešintis nebuvo galimybės. Istorikas profesorius S. Sužiedėlis rašė: Galima sakyti, kad iš esmės žydų tautos likimas vokiečių okupacijos sąlygomis nepriklausė nuo Lietuvos gyventojų, tačiau nuo jų visiškai priklausė atskirų individų – besislapstančių žydų – išlikimas. Gyvybės ir mirties klausimus sprendė pavieniai kaimiečiai ar miestiečiai. Ir mes galime didžiuotis, kad tai nebuvo tik saujelė žmonių, o keletas tūkstančių gelbėtojų – kitų valstybių kontekste nemažai. Ir mes pagrįstai galime tuo didžiuotis. Tiesiog didžiavimasis už vienus ir gėda dėl kitų gali eiti greta.
Tiriant Holokausto įvykius lokalioje teritorijoje – Raseinių rajono ribose, išaiškėjo daugiau ir tikslesnių faktų, 
kurie bendruose, valstybės mastu darytuose tyrimuose neatsiskleidžia. Į tiriamuosius darbus įsitraukę mokiniai paskleidė surinktas žinias tarp draugų ir artimųjų, taip įtraukdami aplinkinius ir atgaivindami istorinę atmintį. Vyresnio amžiaus žmonės noriai dalinosi atsiminimais: buvo atkurti prieškario miestelių vaizdai, atsiminta kas ir kur gyveno, kuo vertėsi. Visi respondentai su pasipiktinimu ir panieka vardino žydšaudžius ir neužmiršo paminėti žydus slėpusių ir jiems pagelbėjusių lietuvių. Lietuvos ir Izraelio valstybių vadovai, įvertindami pasiaukojamą gelbėtojų veiklą, apdovanoja juos „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi” Lietuvoje ir suteikia „Pasaulio Tautų Teisuolio” vardą Izraelyje.
Žydų tautos Katastrofa Antrojo pasaulinio karo metais neturi precedento žmonijos istorijoje. Buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų, iš jų per 200 000 Lietuvos žydų. Mūsų rajone yra 8 holokausto žudynių vietos, kuriose ilsisi nacių ir jų kolaborantų aukos, 4-5 tūkstančiai žmonių: vyrų, moterų, vaikų.
Pastaraisiais metais vis dažniau prisimenama Raseinių krašto žydų istorija (išleista knyga, rašomi straipsniai, rengiami minėjimai mokyklose, Raseinių krašto istorijos muziejuje ir kt.). Ypač išsiskyrė praėjusieji metai, kuomet minėjome Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus. 2020 m. Litvakų atminties sodas (Plungės r.) pasipildė dvejomis obelimis (Raseinių ir Nemakščių žydų bendruomenei) ir 4 obuoliais (broliams Geringamams iš Nemakščių; advokatui Maksui Levy, spaustuvininko S. Kadušino bei brolių Perlovų šeimoms iš Raseinių m.). Įrengtas naujas atminimo ženklas Holokausto aukoms atminti Kalnujuose.
Sunku pripažinti ir suvokti Holokausto – tragiško Lietuvos istorijos etapo – reikšmę. Siekdama pagerbti aukų atminimą ir ugdyti mūsų bei užsienio visuomenes, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Raseinių rajono savivaldybė kviečia rajono bendruomenę dalyvauti Pasaulio žydų kongreso inicijuotoje pasaulinėje akcijoje „We Remember“.
Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė
VšĮ „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra
