Per metus Lietuvoje prarandama 393 tūkstančiai tonų maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kilogramas iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kilogramai – išmetama namuose. Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams prieš kelis metus atlikus specialų Žemės ūkio ministerijos užsakytą tyrimą. Tyrime dalyvavę gyventojai per savaitę vidutiniškai namuose išmesdavo apie pustrečio kilogramo maisto, daugiausia – paruošto. Kiek mažiau išmetama šviežių ir greitai gendančių maisto produktų.
Tuo tarpu gamybos įmonėse daugiausia prarandama ir nespėjama suvartoti burokėlių, rugių ir avienos, o mažiausiai – karvių pieno, paukštienos, kviečių.
Specialistai pažymi, jog maisto švaistymas nėra vien tik mūsų šalies problema ir maisto išmetimas stipriai prisideda ir prie klimato kaitos. Skaičiuojama, kad išmetama ir sunaikinama trečdalis viso pasaulio maisto, nors dalis neturtingų šalių nuolatos gyvena nepritekliuje. Kadangi iš esmės perkame daugiau maisto, nei reikia, paveikiama visa grandinė. Ūkininkai augina daugiau gyvulių, pasėlių, gaminama daugiau maisto produktų, sunaudojama daugiau plastiko gamybai, kuro logistikai. Maisto pramonė sukuria net 12 procentų viso pasaulio CO2 emisijos.
Pasak tyrėjų, vartotojams reikalingi patarimai bei žinios kaip nešvaistyti maisto ir dauguma jų tikrai nesudėtingi:
– Žinokite, ką turite savo maisto atsargų sandėliuke ir šaldytuve.
– Neapsipirkinėkite alkani.
– Apgalvokite, ką valgysite ir pagal tai susidarykite pirkinių sąrašą.
– Nepirkite didesnio kiekio greitai gendančių produktų.
– Jei maisto lieka, galite jį užšaldyti po vieną porciją.
– Atkreipkite dėmesį, kokiomis sąlygomis maisto produktai turėtų būti laikomi.
VMVT visus skatina elgtis atsakingai – dideli pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų pirkinių krepšelio. Taip pat labai svarbu įsigytus maisto produktus tinkamai laikyti ir prieš juos išmetant įvertinti, ar jie tikrai netinkami vartoti. Pasibaigus tinkamumo vartoti terminui “geriausias iki” maisto produktų kokybinės savybės gali būti sumažėjuios, tačiau tokie produktai, kaip makaronai ar kruopos, dar tikrai yra tinkami vartoti, jei nepakitusi jų spalva, kvapas ar nematyti kitų gedimo požymių.
