Paulius Širvys – be galo gerbiamas, vertinamas, dainomis apipintas, tačiau nepaprastai viduje sužeistas bei vienišas Lietuvos poetas šiais metais minėtų savo 105-ąsias gimimo metines. Iki šiol jo nuostabios eilės skaitomos ir dainuojamos jaunų ir vyresniųjų – visų, kurie neabejingi literatūrai. Paulių Širvį galima priskirti prie amžinųjų poetų, kūrėjų, kurių darbai talpina amžinąsias ir didžiausias vertybes, jausmą, kurį gali suprasti įvairaus amžiaus žmonės. Tikriausiai dar po daugelio metų šį žmogų priminsime kaip tą, kuris Lietuvą, žmogų ir laiką atskleidė kitu, žmogui lengviau suprantamu būdu.
Savo sukurtą poeziją popietėje skaitė Ona Čepkauskienė, Aušrelė Jovarauskienė, Aldona Krapavickienė ir Alfonsas Vaičiulis. Puikią koncertinę programą dovanojo RRKC Šiluvoje meno kolektyvai (vadovas Saulius Beniulis). Smagu buvo klausytis poetų kūrybos ir minčių apie Paulių Širvį, puikių muzikinių kūrinių!
Tikriausiai nė vienas iš mūsų senelių, tėvų ar netgi mūsų negalėtų įsivaizduoti Lietuvos krašto be garsiųjų Pauliaus Širvio eilučių: „Aš – beržas. Lietuviškas beržas..“ arba mūsų sostinės be vilnijančio sakinio: „Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, kur teka Neris su žara“, žmogaus būties be žodžių „Aš – toks vienas./ Velnioniškai Vienas.“
Poezija yra ne tik rimuoti žodžiai ant popieriaus, bet ir būdas išreikšti emocijas, perteikti savo mintis, tautos dvasią ir netgi keisti istorijos eigą! Kaimo bendruomenės „Gynėvė“ pirmininkė Valentina Masalskienė pasidžiaugė ne tik talentingais kūrėjais, bendruomeniškumu ir bendradarbiavimu su Raseinių Marcelijaus Martinaičio Butkiškės filialo biblioteka, kuri aptarnauja ne tik Plikių bet ir aplinkinių kaimų knygų mylėtojus.
