Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, vasarines padangas į žiemines reikia pakeisti iki lapkričio 10 dienos. Eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis leidžiama nuo lapkričio 1 d.
Kaip atkreipia dėmesį Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, naudojamos padangos turi atitikti sezoną ir transporto priemonės tipą.
„Neužtenka vien tik pakeisti padangas į žiemines. Būtina, kad jos turėtų pakankamą protektoriaus gylį, kuris siektų bent 3 milimetrus – tik tuomet padangos gali būti laikomos tinkamomis. Svarbu žinoti, kad jei po lapkričio 10 yra naudojamos padangos, neskirtos važiuoti žiemą arba protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų – panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas“, – sako A. Juodeikis.
Svyruojanti oro temperatūra rudenį
Kaip pastebi draudimo ekspertas, kai kurie vairuotojai iš vasarinių į žiemines padangas keičia vadovaudamiesi oro sąlygomis, bet ne nurodytomis datomis.
„Svarbu pabrėžti, kad net jei diena yra saulėta ir temperatūra pliusinė – po nakties jau gali būti pašalę, o tai reiškia, kad tam tikrose atkarpose vairavimas su vasarinėmis padangomis yra itin nesaugus ir stipriai didinantis riziką patekti į eismo įvykį. Pavojingiausios vietos yra viadukai, tiltai, saulės neapšviečiami keliai, apsupti aukštų namų ar miško“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Kaip teigia A. Juodeikis, vasarai skirtų padangų guma paprastai yra efektyvi tik esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, o kai ji žemesnė – tokių padangų guma sukietėja ir tinkamai nebesukimba su kelio danga.
„Taip pat svarbiu faktoriumi tampa rudens orų nepastovumas. Oro temperatūra iš teigiamos į neigiamą gali pasikeisti per naktį – nors vakare lijo, ryte jau gali tekti važiuoti itin sudėtingomis sąlygomis. Tai dar viena priežastis, kodėl padangų keitimo termino nereikėtų nukelti vėlesniam laikui.
Staigus snygis ar plikledis į gatves gali atnešti daug chaoso. Kardinaliai pasikeitus oro sąlygoms, visuomet sudėtingiau valdyti automobilį ne tik dėl techninių priežasčių, tačiau ir dėl to, kad įgūdžiai vairuojant šaltuoju sezonu būna primiršti per šiltąjį metų laiką“, – pažymi draudimo ekspertas.
„Lietuvos draudimo“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkos temperatūrų svyravimai veikia oro slėgį padangose. Atšalus slėgis jose gali sumažėti, taigi visada derėtų patikrinti, ar slėgio rodikliai atitinka automobilio gamintojų nurodytus reikalavimus.
Atidumas žiedinėse sankryžose ir laiko planavimas
A. Juodeikis sako, kad įvykus eismo įvykiui, pirmiausia atsižvelgiama į jo priežastis.
„Jei avarija įvyksta dėl laiku nepakeistų padangų, kuomet transporto priemonė buvo nesuvaldyta, išslydo iš šalutinio kelio į pagrindinį ar nespėjo sustoti ir atsitrenkė į kitą automobilį – tokie eismo įvykiai pripažįstamo nedraudžiamaisiais ir žalą kaltininkas privalo atlyginti pats“, – komentuoja draudimo ekspertas.
Tam, kad kelionės šiuo pereinamuoju laikotarpiu būtų saugesnės, jis ragina atkreipti dėmesį ir į žiedines sankryžas.
„Jose reikėtų važiuoti atsargiau, posūkius daryti lėčiau. Net ir su tinkamomis padangomis, važiuojant slidesniu keliu kelis kartus pailgėja stabdymo kelias, automobilis kitaip reaguoja į manevravimą nei sausame kelyje.
Ilgainiui vairuotojai prisitaiko prie pasikeitusių vairavimo sąlygų, tačiau pirmosios šalnos yra itin apgaulingos. Jei padangos nėra pakeistos laiku ir vairuotojai delsia – tai sukelia tik daugiau avarijų bei streso visiems, dalyvaujantiems eisme“, – sako A. Juodeikis.
Anot eksperto, pirmųjų plikšalų metu keliones verčiau atidžiau planuoti ir pasilikti joms daugiau laiko, nei yra įprasta.
