Pasienio prekybos įtaka
Kaip teigia Mantas Zakarka, Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas, žvelgiant į praėjusių metų alkoholinių gėrimų pardavimų augimą, šių metų pabaigoje galime tikėtis ir visai kitų rezultatų, vertinant pandemijos įtaką.
„Vienas iš galimų aspektų, lemiančių pokytį, gali būti pasienio prekyba. Ji buvo aktyvi iki pandemijos, jos metu sumažėjusi dėl uždarytų sienų ir apribotų kelionių, tačiau, sienoms atsivėrus, natūralu, jog lietuvių srautai vėl augs.
Ypač svarbu nepamiršti to fakto, kad kaimyninė Lenkija nuo šių metų vasario mėnesio sumažino PVM tiek maisto produktams, tiek ir degalams. Nekyla abejonių, kad mūsų šalies gyventojai vyks apsipirkti pas kaimynus ir ši tendencija turės didelės įtakos. Be to, žvelgiant į alkoholinių gėrimų pardavimų augimą praėjusiais metais, kalbant apie stiprųjį alkoholį, svarbu pažymėti, kad beveik pusę metų šalyje buvo įvestas karantinas, kurio metu neveikė viešos pasilinksminimo vietos ir žmonės alternatyvų ieškojo savo namuose. Mažėjo degtinės pardavimai, tačiau augo viskio, džino – tai rodo žmonių atsakingo vartojimo kultūrą, norą pasimėgauti, gaminti kokteilius namuose“, – sako Mantas Zakarka, LAGGIA vadovas.
Atsiveriančios pasaulio šalių sienos
Anot jo, pirmuosius rezultatus greičiausiai jau jausime nuo pavasario, o rinkos tendencijas, kokie bus šie metai, aiškiau galėsime matyti rudenį, kai išryškės keleto mėnesių iš eilės rezultatai.
„Taip pat, kalbant apie keliones, svarbu nepamiršti ne tik kaimyninių valstybių, bet ir apskritai vis labiau sienas atveriančio pasaulio. Kelionių srautai vėl auga, žmonės vis drąsiau savo atostogoms renkasi išvykti iš Lietuvos ir, natūralu, vietinei alkoholinių gėrimų rinkai tai turės nenuginčijamos įtakos. Dėl pandemijos apribojimų lietuviai mažiau keliavo ir suvartojami kiekiai, kokteiliai liko namuose“, – teigia LAGGIA vadovas.
Pasikeitę gyventojų vartojimo įpročiai
Kaip pastebi Mantas Zakarka, tam tikri analitikai bando atkreipti dėmesį į tai, jog stipriojo alkoholio akcizų augimas – alaus sąskaita, tačiau tai nėra tiesa.
„Tokią išvadą būtų galima daryti, jei, pavyzdžiui, alaus pardavimai kristų 10 proc., o stipriojo alkoholio pardavimai per tą patį laikotarpį 10 proc. augtų. Tačiau dabar toli gražu skaičiai nėra tokie. Todėl svarbu pažymėti, kad alaus gėrimų pardavimai nemažėja kitų alkoholinių gėrimų kategorijų sąskaita, tai nėra vartotojų persiskirstymas – skaičiai to nerodo.
Tai yra pasikeitę vartojimo įpročiai. Pavyzdžiui, dar praėjusiais metais prekybininkų atstovai viešai komentavo apie tai, jog ryškėjo alkoholinių kokteilių gėrimo namuose kultūra, kuri greičiausiai atsirado dėl karantino metu neveikiančių barų bei kavinių. Žmonės daugiau pirko tauresnius gėrimus, kurie dažnai naudojami alkoholinių kokteilių gamybai“, – sako Mantas Zakarka.
Anot jo, lygiai tą patį galima sakyti ir apie alkoholinį bei nealkoholinį alų – alkoholinio alaus akcizų surinkimas sumažėjęs, tačiau tos pačios bendrovės gamina ir nealkoholinį alų, tik, deja, šių gėrimų suvartojimo skaičių niekas nežino.
„Taigi galima sakyti, jog verslui nėra nuostolio, tai tiesiog vartotojų pasikeitusi vartojimo kultūra“, – pastebi LAGGIA vadovas.
Nelegalaus alkoholio vartojimas
Dar vienas svarbus aspektas – nelegalaus alkoholio vartojimas. Lietuvos muitinės pareigūnai 2021 metų lapkričio mėnesį jau buvo sulaikę 12 tonų nelegalaus alkoholio.
„Nuo tokių milžiniškų skaičių kenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir žmonių sveikata vartojant neaišku kaip pagamintą ir kokios sudėties produktą. Atrodo, kad pilstuko ir kaukolinės laikai jau buvo praeityje, bet jie labai greitai gali sugrįžti. Vertėtų nepamirši pernai metų atvejo, kai per keletą savaičių Kaune mirė net keliolika žmonių nuo alkoholio surogatų ir tai tik vienas mums viešai žinomas atvejis. Sunku nuspėti, kiek tokių ir panašių mirčių nuo nelegalių svaigalų lieka neišaiškinta.
Galime tik spėlioti, kokie iš tiesų yra įvežamo nelegalaus alkoholio mastai – negalime tikėtis, kad tai yra galutiniai skaičiai ir muitininkams 100 proc. pavyksta sulaikyti visą kontrabandą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 12 tonų yra tik sulaikytas, mums žinomas, kiekis. Ir tai dar ne visas praėjusių metų skaičius“, – sako LAGGIA vadovas.
Svarbus ilgalaikis planas
Kaip sako Mantas Zakarka, vis dėlto dėl praėjusių metų sprendimų galima išties pasidžiaugti vienu aspektu – ilgalaikio akcizų plano priėmimo.
„Ilgą laiką kalbėjom apie ilgalaikio akcizų plano būtinybę, įžvelgiame daug teigiamų aspektų ir neabejojame, jog tai padės pasiekti kur kas geresnių ekonominių ir socialinių rezultatų. Kaip parodė pastarieji metai, kasmet galime susidurti su pokyčiais dėl įvairių priežasčių – ekonominių, pasaulinės pandemijos ir kitų. Realus poveikis vienai ar kitai industrijai pasimato tik po kelerių metų, todėl kiekvienam verslui svarbu turėti ilgalaikį planą bei stabilų susitarimą vardan aiškumo ilgesnėje laiko perspektyvoje“, – teigia Mantas Zakarka, LAGGIA vadovas, lobistas.
