Nuo to, kaip įrengtas ir iš kokių medžiagų pagamintas dūmtraukis, priklauso ne tik šildymo sistemos efektyvumas, bet ir jo saugumas. Dažniausiai nuo degančių suodžių užsidega prie dūmtraukių ar krosnių nesaugiu atstumu esančios degios sienų apdailos medžiagos (medinės ar plastiko lentelės, tapetai) ar pastato konstrukcijos (medinės sienų pertvaros, prie dūmtraukio esanti medinė perdanga). Dažniausiai naudojami užkraunami malkomis ar medžio granulių katilai nesukelia aukštos temperatūros, todėl ant kamino sienelių susikaupia suodžių sluoksnis. Susikaupę suodžiai kamine mažina trauką, kūrenimo įrenginiai tuomet tampa neefektyvūs, o dėl žemos temperatūros šis suodžių sluoksnis ilgainiui virsta derva. Toks dūmtraukis gali užsidegti nuo nedidelės kibirkšties, o kilus gaisrui jame suodžių degimo temperatūra gali siekti net iki +1100ºC, nesunku įsivaizduoti kas nutiks prie dūmtraukio esančiai degiai apdailai ar prie jo džiovinamiems rūbams. Nuo tokių reiškinių gali apsaugoti į dūmtraukius montuojami įdėklai, kurie populiarėjant žemų temperatūrų katilams ankščiau buvo rekomenduojami, o nuo 2014 m. gegužės 1 d. juos įrengti būtina, išskyrus molio plytų dūmtraukius, nes pastarieji neįgeria rūgščių kondensatų.
Žemiau pateikiame statybos normomis nustatytus dūmtraukių, kūrenimo įrenginių, dūmtraukių prijungimo prie šildymo įrenginių ir dūmtraukių išdėstymo principus.
Statybos produktų degumo klasių taikymo aiškinamoji lentelė:
| Taisyklių klasifikavimas (neatsižvelgiant į papildomą klasifikavimą) | Aiškinamasis klasifikavimas |
| A1, A2, A1FL, A2FL, A1L, A2L | nedegios |
| B, BFL, BL, C, CFL, CL | sunkiai degiosios |
| D, DFL, DL | degiosios sunkiai užsiliepsnojančios |
| E, EFL, EL | degiosios vidutiniškai užsiliepsnojančios |
| F, FFL, FL | degiosios lengvai užsiliepsnojančios |
Jei vakarų šalyse dūmtraukį, kaip ir kitas sistemas – elektros instaliaciją, dujinius įrenginius ar santechniką, gali įrengti tik profesionali, atestuota ir tam atitinkamą licenziją turinti įmonė, tai Lietuvoje šiuos darbus gali atlikti bet kas, dažnai tai būna pats namo savininkas ar jo paprašytas kaimynas. Pasitaiko atvejų, kai po gaisro, kilusio dėl šildymo įrenginio, paaiškėja, kad krosnį pastatė namo šeimininko pasamdytas savamokslis asmuo, kuris visą gyvenimą statė krosnis, židinius ir dūmtraukis, o pastarojo pasiteiravus apie būtinus išlaikyti saugius atstumus iki degių konstrukcijų jis jų nežino. Kol Lietuvoje ši sritis nėra sugriežtinta ir paliekama be jokios atsakomybės siūlome prieš pradedant statyti šildymo įrenginius pasižiūrėti internete laisvai prieinamas šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264, o kilus klausimams kreiptis į Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą atliekančius pareigūnus.
Patikėkite atsakingus darbus profesionalams, nes sutaupyti keli eurai pasamdant savamokslį abejotinos reputacijos meistrą Jums gali kainuoti stogą virš galvos ar net Jūsų ar Jūsų šeimos narių gyvybę.
Iliustracijos iš: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių“.
