Pradžioje noriu priminti įvykių chronologiją, kadangi ji svarbi bandant suprasti tikrąsias šios situacijos priežastis. Kultūros bendruomenė dar praeitais metais viešu laišku adresuotu Prezidentui ir visoms politinės partijoms atkreipė dėmesį į NA keliamas grėsmes. Praktiškai visos partijos deklaravo, kad su šiuo juodųjų politinių technologijų kūriniu nebendradarbiaus.
Tuomet pirmosios koalicijos metu, kuomet formuojant daugumą buvo išsižadėta duotų pažadų, kultūros bendruomenė dar aiškiau artikuliavo kylančias grėsmes, rodė į atitikmenis Europoje. Vienas jų – Slovakija, kuomet vos porą mėnesių po tokio pačio judėjimo įtraukimo į koaliciją ir jai deleguotos valdyti kultūros ministerijos prasidėjo cenzūra ir masiniai kultūros lauko valymai lydintys politinių sprendimų kreipiančių Slovakiją į rusijos pusę nepaisant jau dešimt mėnesių trunkančių protestų. Tai lygiai tokie patys veiksmai, kurie pradėjo matytis NA veikloje- atliekami tyrimai dėl nesilaikymo partijų finansavimo taisyklių, lyderio ir kitų jo kolegų augančios problemos su teisėsauga, siekis daryti įtaką žiniasklaidos turiniui, spaudimas deleguotiems ministrams įdarbinti partinius narius. Viešojoje erdvėje ir Prezidento, ir jo patarėjų ir net kai kurių socialdemokratų minima, kad tai yra grėsmė ir negalima NA prileisti prie jokių postų. Visi šie perspėjimai buvo ignoruojami bandant įrodyti, kad nėra jokių kitų galimybių. Iš tikro tai buvo tiesiog asmeniškai nepatogu, nebuvo ryžto ir bandoma nusimesti atsakomybę. Todėl, kai buvo priimtas sprendimas paminantis apskritai visus principus ir per naktį atidavus įrankius valdyti NA kultūros lauką ir kilo šis pasipriešinimas. Asmenybė, kuri buvo pasirinkta- tai tik pasekmė. Rezultatas politinio elito neįgalumo spręsti eksponentiškai augančią grėsmę.
Mes, vizualinis teatras „KOSMOS THEATRE“, iškart išreiškėme savo poziciją atsisakydami bendradarbiavimo su Prezidentūros kanceliarija ir prisijungėme prie šio pasipriešinimo. Tai darome, nes šis politinių technologijų kūrinys savo veiksmais jau įrodė destrukcinį veikimą, kuris gali turėti labai rimtas pasekmes. Nuo nepotizmo kai į pareigas skiriami be kompetencijos ir šeimyninius santykius turintys asmenys, diskredituojami teisėsaugos sprendimai ir siūloma naikinti jam nepalankius sprendimus priėmusias institucijas, žeminantys ir melagingi pasisakymai apie kultūros lauką ir jame dirbančius piliečius iki veiksmų skirtų diskredituoti paramą Ukrainai, gynybos finansavimo didinimui, NATO aljanso patikimumui. Tai yra sisteminis veikimas siekiantis griauti pamatinius Lietuvos kultūros principus – saugumą, laisvę ir demokratiją. Mes, kartu su visa kultūros bendruomene, kurią sudaro ne tik menininkai ar kultūros darbuotojai, tačiau ir verslininkai, ūkininkai, pedagogai ir daugelio kitų sričių atstovų labai aiškiai artikuliuojame- Ne NA kultūroje. Taškas. Ministro pakeitimas ar bandymas užglaistyti šią situaciją algų kėlimais yra tik dar vienas išsisukinėjimas nuo pamatinės problemos sprendimo ir atsakomybės prisiėmimo.
Todėl bendradarbiaujant kartu su Raseinių krašto istorijos muziejumi, Raseinių Marcelijaus Martinaičio biblioteka, Raseinių kultūros centru bei kitais aktyviais raseiniškiais jungiamės prie šio pasipriešinimo skirto stovėti dėl pamatinių vertybių ir parodyti realybę tokia kokia ji yra, o ne tokią kokią bando mus įtikinti. Teiginiai, kad Lietuvos kultūra kažkaip degraduoja yra realybės neatitinkanti informacija. Pasižiūrėkite – mūsų kūrėjai pasaulinio lygio apdovanojimų laureatai, pasirodantys prestižiniuose pasaulio renginiuose, organizuojami įvairiausi kultūriniai renginiai. Tarp visų pasaulio šalių, kurias Prancūzija galėjo pasirinkti nusprendė pristatyti Lietuvos kultūrą, kur per vos kelis mėnesius įvyko virš 800 renginių pristatančių mūsų kultūros gylį ir plotį. Atsirado ir lokalios bendruomenių ir mėgėjų meno iniciatyvos, profesionali kultūra pradėjo vis plačiau migruoti ir šalies viduje. Taigi dar visai neseniai Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Dubysa“ buvo apdovanotas „Aukso paukšte“. Raseinių krašto istorijos muziejus suorganizavo nacionalinės reikšmės Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretoriaus, partizanų majoro Petro Bartkus-Žadgailos šimto meto jubiliejų. Tuoj prasidės jau šeštus metus iš eilės vykstantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Unseen notes“ pristatantis nacionalinio lygio Lietuvos kūrėjus ir atvežantis tarptautinius atlikėjus. Ir čia tik keletas pavyzdžių iš šių metų, kurių rastume ir dar daugiau. Tai veiklos apie kurias net pasvajoti negalėjau prieš penkioliką metų, kol čia gyvenau būdamas paaugliu. Problemų kultūros lauke yra ir raseiniškiai manau patys tai akivaizdžiai mato. Tačiau jas spręsti šis pasipriešinimas netrukdo. Joms reikia vystančių ir auginančių, efektyvesnių ir skaidresnių priemonių, o ne Lietuvos kultūros pamatų griovimo.
Organizatorių vardu kviečiame visus piliečius, nesvarbu už ką balsuoja ar kokias politines pažiūras palaiko, šį sekmadienį 14 val. į Žemaičio aikštę išgirsti M. K. Čiurlionio diriguojamo pasaulinio lygio dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos. 15 val. atvykti į Raseinių krašto istorijos muziejų ir pamatyti mūsų kraštiečio Vytauto Puidoko filmą „Murmančios širdys“ filmuoto Raseinių rajone, už kurį jis gavo nacionalinį kino apdovanojimą „Sidabrinė gervė 2025“ nominacijoje „geriausias ilgametražis dokumentinis filmas“. O po jo, kartu su filmo režisieriumi, pasikalbėti apie realybę ir kultūrą.
