„Esminis klausimas, į kurį turime atsakyti viešoje diskusijoje – ar valstybė šiuo metu yra pasirengusi prisiimti iš tokio sprendimo išplaukiančius įsipareigojimus. Kalbu ne tik apie finansavimą, bet ir apie platesnius pokyčius, į kuriuos turėtų įsitraukti ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir švietimo, teisėsaugos, teisėtvarkos ir kitos valstybės institucijos, ir kurie tiesiogiai ar netiesiogiai paliestų didelę dalį piliečių. Tai turi būti bendras visos valstybės projektas“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministras taip pat pabrėžė, kad visuotinės karo prievolės įvedimas galėtų duoti neabejotiną naudą valstybei ir piliečiams asmeniškai: tarnautų kaip svarbi atgrasymo priemonė, užtikrintų platesnės visuomenės dalies įtraukimą į gynybą, socialinį teisingumą, visuomenės ir kariuomenės ryšio stiprėjimą, fizinių, socialinių įgūdžių ir specifinių gebėjimų jaunuoliams suteikimą. Tačiau visuotinės karo prievolės įvedimas taip pat pareikalautų papildomų investicijų gynybai, kadangi šiuo metu krašto apsaugos sistemai numatomas skirti finansavimas yra suplanuotas kariuomenės plėtros poreikių įgyvendinimui.
Visuotinės karo prievolės galimybių studija atlikta įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas ir yra pagrindas tolimesnėms diskusijoms bei politiniams sprendimams.
Su studija susipažinti galima čia: http://kam.lt/download/73257/visuotinio%20šaukimo%20studija.pdf
