Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +1,5 0C šilumos ir buvo panaši kaip ir 2021 metų kovo mėnesį (apie +1,6 0C šilumos), todėl pastatuose šildymui buvo suvartotas panašus šilumos kiekis kaip ir pernai. Lyginant su vasariu, ilgesnis kovo mėnuo lėmė apie 10 procentų didesnį šilumos suvartojimą, nors kovą ir vyravo šiltesni orai nei vasarį, kuomet vidutinė temperatūra siekė +1,2 0C šilumos.
Kovą vidutinė šilumos kaina gyventojams drastiškai nebeaugo, buvo panaši kaip ir šių metų vasarį, t.y. 9,02 ct/kWh su 9 proc. PVM. Šilumos kainų šuolį šį šildymo sezoną labiausiai nulėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro dalis didžiausia -šilumos kainų augimas buvo daug švelnesnis..
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų kovo mėnesį vidutiniškai išleis apie 116 eurų, vertinant, jog butas vidutiniškai suvartojo apie 1290 kWh (21,5 kWh/1 kv. m.) šilumos. Bet pritaikius valstybės kompensuojamą 9 procentų. PVM tarifą už šių metų sausį, vasarį ir kovą, vidutiniai mokėjimai sieks apie 89 eurus.
Vasarį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1128 kWh (18,8 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 102 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų kovą vidutiniškai suvartota apie 504 kWh (8,4 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 45 eurus. Pritaikius PVM tarifo kompensaciją už praėjusių trijų mėnesių laikotarpius, vidutiniai mokėjimai šalyje sieks tik apie 35 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui kovą reikėjo vidutiniškai apie 1980 kWh šilumos (33 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 164 eurus. Pritaikius PVM tarifo kompensaciją – galutiniai mokėjimai sumažės iki 126 eurų.
Pateikti skaičiai tik vidutiniai šalyje, tačiau faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos atskiruose regionuose, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
