Pagal Joninių tradicinius ritualus atėjus į Joninių šventę būtina nusiplauti rankas bei veidą žolelėmis mirkytu vandeniu. Taip nuplaunamos visos negandos, prakeiksmai, nužiūrėjimai. Švariomis rankomis ir siela vaikai įsikūrė meninėse dirbtuvėlėse – dažų pagalba su žolelėmis, lapais bei rankomis margino Joninių vėliavą. Daug kruopštumo ir fantazijos pareikalavo, bet rezultatas visus džiugino – kiek daug įmantrių raštų galima sukurti lapų gyslomis bei rankų antspaudais. Sukurta vėliava iškilmingai pakabinta ant stiebo bendruomenės parke.
Pasveikintas visada laukiamas bendruomenės narys Jonas. Jam ant galvos ąžuolo vainiką uždėjo 3 Janinos, kurios sušoko Jonui sveikinimo šokį. Meninėse dirbtuvėlėse visi norintys galėjo prisišaukti sau laimės, meilės, energijos, sveikatos, vaisingumo, grožio bei kitų magiškų burtų, piešiant baltiškos simboliką ant akmenėlių. Kiekvienas ženklas turėjo savo reikšmę tarsi Pagoniškos runos.
Pristatytas negirdėtas, neregėtas Joninių paprotys – spaustas varškės sūris. Senovėje žmonės sūrį per šventę valgydavo tarsi auką, kad jo visus metus nepritrūktų bei dalinimasis juo simbolizavo, kad Jūsų laukia laimė netolimoje ateityje. Daug juoko ir šypsenų sukėlė burtais ir raganiška išmone apipintas žaidimas „Skrisk ant šluotos koto“. Dalyvavo 9 poros, daug vikrumo ir azarto pareikalavo tiek vaikams tiek jų tėveliams. Visiems palaikantiesiems varžytuvės paliko smagius ir neišdildomus prisiminimus. Vyrai turėjo įspūdingą progą išbandyti savo vyriškumo jėgas rungtyje „Kuris kurį“. Net 3 dalyvių poros nepabūgo išbandyti draugiškos rungties. Įnirtingoje finalo kovoje susirungė Henrikas ir Marius. Net dvi lazdos neatlaikė vyriškos jėgos stiprumo ir pergalę išplėšė Henrikas.
Šventėje vaikų laukė ne tik meniškos dirbtuvėlės, bet ir kitos pramogos bei žaidimai. Pripučiamas batutas kaip magnetas traukė visus mažuosius. Šėlti ir dūkti buvo galima ir kitame bendruomenės batute, kuris buvo atnaujintas šiai šventei. Pakeisti batuto atitvarai, kad vaikams būtų ne tik smagu, bet ir saugu. Prie cukraus vatos bei spragėsių nusidriekė ilga eilė, visi nekantriai laukė paragauti gardžių saldėsių.
Kol visi pramogavo bei dalyvavo rungtyse bendruomenės kulinarai Vaida, Aleksas bei kiti prijaučiantys kulinarijai nariai virė troškinį ant laužo „Šerno kąsnis“.
Labai gardus patiekalas kupinas įvairiausių skonių ir prieskonių aromatų.
Saulei leidžiantis buvo sušauktas bendruomenės genties susirinkimas. Jono rankomis užkurtas Joninių laužas ir magiškais burtažodžiais „Paparti papartėli, pražydėk šįvakar man“ pradėta paparčio žiedo paieška. Dar prieš pradedant žiedo paieškas buvo būtina atlikt ritualą: 3 kart apsisukti aplink save ir kuria puse žiūri nosies galiukas, ta puse ir eiti ieškoti. Išsibarstė visi genties nariai į visas įmanomas puses ir po ilgų paieškų 3 ilgakasės mergaičiukės surado stebuklingą paparčio žiedą. Visi genties nariai joms pranašavo trigubą sėkmę ištisus metus.
Šventinei atributikai išsinuomoti buvo panaudotos projektinės lėšos iš bendruomenės projekto pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2023 metų veiksmų plano priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
