Stovyklos pavadinimas atspindėjo pagrindinę jos idėją – vasaros laiką praleisti kaip galimybę ir prasmingą pasirinkimą, pasitikrinti, kiek esame arti gamtos, palikti technologijas namuose ir išgyventi natūraliame pasaulyje. Pasirašęs atvykti į stovyklą jaunimas spaudė „restart“ mygtuką savo kasdienybei ir nėrė į patyriminius nuotykius, iškylą gamtoje, įvairias veiklas.
Pirmos dienos žygis su Dubysos regioninio parko direkcijos vyr. specialistu Vaidu Greičiumi leido kiekvienam stovyklautojui pasimatuoti ir įsivertinti savo jėgas. Teigiamos emocijos liejosi per kraštus ir po antros dienos žygio su šauliu, istorijos mokytoju, edukacijų gamtoje vadovu Robertu Mosėjumi, kur gervuogynų, dilgėlynų kliūtys bei bridimas per Dubysą tik stiprino pasitikėjimą savimi. Trečios dienos žygis iš stovyklautojų pareikalavo daugiau ištvermės įveikiant didesnį atstumą ir kartu aplankant Dubysos regioninio parko lankytojų centro muziejų.
Po dienos žygių, sotaus bei sveiko maisto, kvietė gausa popietės veiklų. Stovyklautojai kasdien galėjo pasirinkti sau mielą užsiėmimą, savanoriavo būrys nuostabių edukatorių. Stovyklautojų tėveliai taip pat mielai jungėsi į savanorystę, vedė nuostabius užsiėmimus. Jų vienu metu vyko net po keletą.
Fantazija liejosi per kraštus su menininke Gintare Norkiene menų dirbtuvėlėse: nuo piešimo su žvyru iki draugystės apyrankių pynimo. Atvira širdimi savanoriaujanti mama Laura iš Betygalos leido pasinerti į molio edukaciją. Stovyklaujančių mergaičių mamytė, psichologė Jolanta Budzinauskienė mažuosius kvietė į dėmesio sutelkimo žaidimus. Kad atostogos gamtoje būtų saugios, apie pirmosios pagalbos suteikimą mokė stovyklos viešnia iš Raseinių visuomenės sveikatos biuro specialistė Giedrė Vaidotienė. Laisvu laiku vyko komandiniai, stalo, sportiniai žaidimai, poilsis su knyga, vakaro filmai. O kur dar bene linksmiausioji dienos dalis – maudynės Dubysos upėje, kurias papildė mažųjų žvejyba savo pačių pagamintomis „meškerėmis“ su kankorėžių masalais.
Dainavimo, grojimo gitara ir šokių užsiėmimus vedė VDU Švietimo akademijos studentai, su žygio vadovu Robertu pasigaminti laiveliai iš pušies žievės „išplaukė” namo kaip prisiminimas apie stovyklą arba buvo paleisti Dubysos upe, vakarojimus su liaudiškais šokiais vedė buvusi Raseinių magdelė Virginija Našlėnienė. Širdis sustiprino ir dvasininkų pokalbių valandėlės: stovykloje apsilankė – brolis kapucinas Mykolas, kuris praleido visą dieną drauge žaisdamas ir pasakodamas, kodėl jis yra vienuolis, kitą dieną apie savo gyvenimo stebuklus pasakojo ir šv. Mišias prie upės aukojo Šiluvos klebonas kun. E. Murauskas.
Stovyklos sėkmę tikriausiai lėmė keletas labai svarbių dalykų: gyvenimas natūraliomis gamtos sąlygomis, nepabūgstant oro kaitos, tausojant gamtą, maitinantis becukre mityba, stovyklautojų pasiskirstymas į mišrius, o ne pagal amžių suskirstytus būrius.
Mažuosius stovyklautojus meile, globa, atsakomybe ir rūpesčiu gaubė stovyklos pagrindiniai vadovai – savanoriai, mūsų krašte užaugę vaikai, todėl puikiai žinantys ko reikia vaikui, kuris yra toli nuo mamos ir tėtės.
Keturias dienas gyventi lauko sąlygomis vieniems vaikams buvo tikras smagumas, kitiems – nuotykis, kai kuriems – išbandymas. Tačiau nuoširdi pagalba vienas kitam, dėmesys, pastabumas vedė stovyklautojus į tikrą bendrystę, gyvą santykį. Gamta leido jiems išsikrauti fiziškai ir kartu pasikrauti vidinės ramybės.
Vos per kelias pirmas dienas norinčių stovyklauti prisipildė tiek, jog teko stabdyti registraciją. Šitoks susidomėjimas gamtiška stovykla nuo šio rugsėjo startuojančiai lauko pedagogikos mokyklai-darželiui „Akademija gamtoje“ buvo geriausias įvertinimas. Alternatyvaus ugdymo mokyklos, besiremiančios lauko pedagogika, užsienyje jau gana įprastos ir populiarios, tačiau keletą pastarųjų metų skinasi kelią ir Lietuvoje. „Akademija gamtoje“ – pirmoji tokia mokykla Raseinių rajone, kuri kviečia vaikus ne tik mokytis joje, bet ir jungtis moksleivius iš kitų mokyklų popietinėse veiklose visus mokslo metus: patyriminiuose žygiuose, edukacijose, nuotykiuose, pažinti ir stebėti gamtą visais metų laikais.
Lauko stovyklos idėja patikėjo, parėmė ir palaikė UAB „Danspin“, kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“, „Mamos kepiniai“ – dėkojame jiems už pagalbą ir paramą!
Danutė ir Monika
