2020 m. pradžioje lietuvių kalba pasirodžiusio egodokumento ir jį lydėjusių tyrimų viešinimas – Nacionalinės bibliotekos vykdomų mokslinių tyrimų sklaidos ir populiarinimo veiklos dalis. Nacionalinė biblioteka, leisdama spausdintus ir elektroninius leidinius, ne tik aprūpina bibliotekų bendruomenę profesine literatūra, bet ir pristato bibliotekoje vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus. „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraščio“ leidyba lietuvių ir lenkų kalbomis ir nuolatinė sklaida yra svarbi Lietuvos ir tarptautiniu mastu.
Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija) – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Egodokumento rankraštis saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas.
Ypač reikšmingas ir simboliškas šios knygos pristatymas Balčių, Nemakščių bendruomenėms. Dienoraštyje aprašoma daugybė šių apylinkių istorinių realijų, karo metų aktualijų, taip pat žmonių gyvenimo sąlygos, kasdienybės bruožai. Renginyje dalyvavę Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkas, daugybės knygų autorius ir bendraautoris Jonas Brigys ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė atkreipė dėmesį į knygos svarbą Raseinių krašto istorijai ir visuomenei. Pasak jų, dienoraštyje aprašyti aplinkiniai dvarai, žmonių gyvenimo sąlygos okupacijos metais, santykis su Vokietijos valdžia, ūkio darbai. Buvo aptartos ir tolesnės Balčių vietovės tyrinėjimo perspektyvos.
Pasak pristatyme dalyvavusios Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorės dr. Jolantos Budriūnienės, šis knygos pristatymas Nacionalinės bibliotekos tyrėjams yra didelė šventė. „Šiandien tai, kas saugoma Nacionalinės bibliotekos fonduose, ištirta ir išleista knygomis, yra pristatoma žmonėms, puikiai įsivaizduojantiems, pažįstantiems kiekvieną vietą, kurioje lankėsi knygos herojus. Kai kurie klausytojai net pagelbėjo leidžiant knygą tikslindami vietovardžius, asmenvardžius. Tai tarsi visų bendras kūrinys. Tikriausiai kiekvieno tyrėjo didžiausia svajonė yra surasti auditoriją, kuriai tyrimas, išleista knyga tikrai yra vertybė. Džiaugiamės su tokia bendruomene šiandien susitikę“, – kalbėjo dr. J. Budriūnienė.
Pasak knygos sudarytojo dr. T. Błaszczako, W. Wielhorskis neabejotinai buvo viena svarbiausių asmenybių, formavusių Lietuvos įvaizdį tarpukario Lenkijoje. Kilęs iš Žitomiro apylinkių, studijavo Kijeve ir Krokuvoje, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą vedė Celiną Lewoniewską iš Balčių. Baigiantis karui W. Wielhorskis įsitraukė į „didžiąją politiką“, o jo dienoraštis „yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek susipažinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais“. Pasak tyrėjo, dar viena išskirtinė egodokumento ypatybė – gerai parašytas tekstas. Šaltinis pasižymi ne tik faktų, įvykių fiksavimu, bet ir puikia kalba.
Vertėja I. Aleksaitė dalijosi mintimis, kad šį dienoraštį galima skaityti ir kaip istorinį liudijimą, ir kaip grožinės literatūros kūrinį. „Tekstas be galo įdomus. Atrodytų, W. Wielhorskis nėra literatas, bet jis sugeba gražiai, paprastai, įdomiai rašyti apie elementariausius dalykus. Užėjo karas, jo žmona laukėsi, kūdikis gimė griaudžiant patrankoms. Nepaisydamas šių baisumų, jis aprašo, kaip atrodė karo pradžia, ateinantys vokiečiai, o už teksto matyti, ką jis galvojo“, – sakė I. Aleksaitė.
Prisimindama kruopštų darbą rengiant leidinį ir kilusius iššūkius, knygos redaktorė A. Miltenytė svarstė, kad iš surinktos lydimosios medžiagos būtų galima parengti išsamius komentarus apie W. Wielhorskio aplinką. „Man labai artimi žmonės, kurie gyveno aplink W. Wielhorskį. Tai smulkiosios bajorijos sluoksnis, visa karta, kuri išnyko negrįžtamai. Labai norėtųsi apie juos parašyti, parengti išsamius komentarus“, – teigė A. Miltenytė.
Kaip minėta, dienoraštis lietuvių kalba skaitytojus pasiekė 2020 m. pradžioje. Vos po metų jis išleistas ir originalo – lenkų – kalba.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos mokslo taryba.
Projektas „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraščio vertimas į lietuvių kalbą ir leidyba“.
Komentuoti