Pasak bendrovės vadovo Martyno Gigos, tokie kainų siūlymai yra pagrįsti objektyviais skaičiavimais ir yra parengti atsižvelgiant į numatomas ateities sandorių kainas, augančius bendrovės plėtojamus nuosavus elektros gamybos pajėgumus, todėl vartotojams neturėtų kelti jokių abejonių. Juo labiau, kad gyventojus keisti brangias sutartis naujomis ragina ir Energetikos ministerija bei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
„Prieš keletą mėnesių tokių kainų niekas nesiūlė, nes tuometinė situacija buvo kitokia. Elektros energijos rinka yra dinamiška, tad natūralu, jog ji keičiasi, o kartu su ja turi keistis ir sąlygos gyventojams. Šiuo metu sąžiningi, skaidriai dirbantys tiekėjai tikrai gali siūlyti vartotojams palankesnes kainas, ką mes ir darome nieko nelaukdami. Matome, kad gyventojams to reikia – prieš dvi savaites pirmieji rinkoje pasiūlę mažesnį tarifą už valstybės kompensuojamą aukštesnę nei 28 ct/kWh kainą, užklausų sulaukiame ir naujų sutarčių sudarome 4–5 kartus daugiau nei sausio mėnesio pradžioje“, – komentuoja M. Giga.
Pasak pašnekovo, 25,567 ct/kWh tarifas siūlomas buitiniams vartotojams, fiksuojant kainą pusmečiui. Norintiems garantijų ir stabilumo ilgesniam laikotarpiui, bendrovė siūlo 36 mėn. kainos fiksavimo planą bei 26,822 ct/kWh tarifą. Papildomas šio plano privalumas – kaina kas pusmetį bus peržiūrima ir paliekama tokia pati arba pakoreguojama pagal rinkos situaciją, taip ji gali dar sumažėti. Abu naujieji bendrovės planai yra be jokių papildomų sąlygų ir nutraukimo mokesčių, o šie pasiūlymai galioja iki vasario 22 dienos imtinai.
M. Giga atkreipia dėmesį, kad norint pasikeisti elektros tiekėją, gyventojui nereikia kreiptis į senąjį, užtenka sudaryti naują sutartį su pasirinktu kitu tiekėju. Tuomet senoji elektros tiekimo sutartis nutrūksta automatiškai.
„Pastebime, kad gyventojai nežino, jog pakanka kreiptis į naują tiekėją, daugelis dėl sutarties nutraukimo bando susisiekti su senuoju tiekėju. Svarbu tik pasiskaityti sutarties nutraukimo sąlygas – jei jose numatyti papildomi mokesčiai ar suteiktos nuolaidos, jas teks grąžinti – buvęs tiekėjas pats paskaičiuos ir pateiks sąskaitą apmokėjimui. Todėl ir renkantis naują tiekėją bei konkrečius elektros planus būtina išsiaiškinti, kokios sutarties sąlygos yra numatytos, kad jos negąsdintų baudomis ir neverstų įsipareigoti labai ilgam laikui. Šiuo metu „Elektrum Lietuva“ siūlomiems planams netaikomi jokie sutarties nutraukimo mokesčiai, tad klientai laisvai, be jokių įsipareigojimų, gali tai padaryti kada panorėję“, – aiškina „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, elektros kainos gyventojams panašiame lygyje buvo prieš 11 mėnesių – tuomet tiekėjai siūlė sudaryti ilgalaikes sutartis mokant po 22–30 ct/kWh. Piką tiekėjų siūlomos kainos buvo pasiekusios 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., kai už vieną kilovatvalandę teko mokėti 55–60 ct.
M. Giga sako, kad nėra jokio pagrindo gyventojams ir toliau mokėti tokias dideles ir, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, visiškai neracionalias kainas. Tas pats galioja ir vis dar visuomeniniame tiekime esantiems 521 tūkst. vartotojų – visą pirmąjį pusmetį galioja nustatyta 56,5 ct/kWh visuomeninio tiekimo kaina, iš kurios 28,5 cento sudaro valstybės kompensacija.
„Šie vartotojai gerokai permoka, net jei tą ir nelabai jaučia, nes daugiau nei pusę visuomeninio tiekimo kainos už juos sumoka valstybė. Ir nors visuomeninio tiekimo paslauga besinaudojančio kliento viena sunaudota kilovatvalandė valstybės biudžetui kainuoja vos 28,5 cento, tą vieną kilovatvalandę prasukus daugiau nei pusei milijono vartotojų, valstybės biudžeto mūsų visų lėšomis visuomeniniam tiekėjui padengiama suma jau gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Neabejoju, kad valstybė galėtų šias lėšas panaudoti racionaliau ir naudingiau“, – teigia jis.
