Galimybės tirtis prevenciškai nėra pilnai išnaudojamos, o jų – labai daug. Tad svarbu suskubti tai padaryti, nes onkologines ligas galima įveikti, kai jos diagnozuojamos kuo anksčiau ir pradedamas reikimas gydymas.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktorius Danas Bakša primena, kad čia atliekami prevenciniai vėžio žymenų tyrimai, kurie yra nesudėtingi ir greitai atliekami.
„Pavyzdžiui, kiaušidžių ir krūties vėžio žymenų tyrimams reikia duoti kraujo iš venos. Tai užtrunka kelioliką minučių, o atsakymas paaiškėja paprastai per 2–3 dienas. Karantino metu mūsų laboratorijoje šie tyrimai žemomis kainomis atliekami lygiai taip, kaip ir iki jo. Tad svarbu nedelsti ir atvykti tirtis. Žinoma, atvykus laikykitės nustatytų saugumo reikalavimų. Laboratorija iš savo pusės užtikrina saugų apsilankymą“, – sako NVSPL vadovas.
Kaip rodo praktika, vėžio žymenų tyrimai informatyviausi, kai naudojami stebėti pokyčiams laiko skalėje ir galima palyginti, kaip kinta rezultatai. Onkologai juos dažnai naudoja stebėti pacientams po taikyto gydymo.
NVSPL atlieka kiaušidžių, krūties, kasos, prostatos vėžio žymenų prevencinius tyrimus, taip pat glikoproteino tyrimą, kuris svarbus nustatant įvairius piktybinius susirgimus ir alfa fetoproteino tyrimas, kuris gali parodyti susirgimą pirminiu kepenų vėžiu.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, onkologiniai susirgimai jau yra sėkmingai išgydomi, nes tobulėjanti medicina, kuomet atrandama vis pažangesnių gydymo būdų, leidžia tai padaryti.
„Vėžys yra labai klastinga liga, bet kuo anksčiau jis nustatomas ir pradedamas gydyti taikant pažangius metodus, tuo daugiau galimybių pasveikti. Mūsų asociacijoje yra nemažai sėkmės istorijų, kuomet žmonės įveikė šią klastingą ligą, kai tinkamas gydymas buvo pradėtas taikyti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu nelikti abejingiems ir reguliariai prevenciškai tirtis, stebėti savo sveikatą, išnaudoti visas galimybes, kurios nėra išnaudojamos, ypač pastaraisiais metais“, – sako N. Čiakienė.
Jei onkologinės ligos nustatomos vėlai, anot jos, mažėja galimybės įveikti šią klastingą ligą, bet net ir tokiais atvejais pradėjus gydymą galima pailginti gyvenimo trukmę – sulėtinti vėžio plitimą.
POLA direktorės teigimu, nerimą kelia tai, kad praėjusiais metais gydymo įstaigose kur kas mažiau gyventojų išsityrė pagal prevencines krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos ir storosios žarnos vėžio programas.
„Tikėtina, kad taip nutiko dėl pandemijos, kuri pernai pasiekė Lietuvą. Onkologiniams pacientams paslaugos buvo mažiau prieinamos, sunkiau galėjo patekti pas gydytojus. Be to, žmonės bijodami užsikrėsti vis atidėdavo tyrimus. Jei iki pandemijos kasmet prevencinėse programose dalyvaudavo apie 60 proc., tai 2020 metais išsityrė tik 30–40 proc. žmonių, galinčių tai padaryti. Tad labai svarbu tai ištaisyti – aktyviau tirtis, ypač tiems, kurie pernai praleido terminus ir kurie šiemet turi tirtis“, – sako N. Čiakienė.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y. apie 29 proc. arba 123 tūkst. moterų mažiau nei 2019 m. Prevenciškai dėl krūties vėžio tyrėsi 86 tūkst. moterų, t. y. 28 proc. arba 119 tūkst. moterų mažiau nei ankstesniais metais. Dėl prostatos vėžio prevenciškai išsityrė 51 tūkst. vyrų, t. y. 43 proc. arba 90 tūkst. mažiau nei užpernai, o dėl storosios žarnos tikrinosi 175 tūkst., t. y. 33 proc. arba 261 tūkst. mažiau nei prieš tai.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, onkologinėmis ligomis serga vis daugiau žmonių, bet ilgėja jų išgyvenamumas, mažėja mirtingumas. Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Trečdalis jų gyvena dešimt ir daugiau metų, kai prieš dešimtmetį išgyvendavo tik penktadalis. Tuo tarpu Europoje dešimt ir daugiau metų išgyvena pusė visų gyventojų, kuriems diagnozuotas vėžys.
Autorius:
NVSPL
