Dažniausiai pirko todėl, kad turėtas prietaisas sugedo
„Mūsų pirkiniai atskleidžia per pandemiją pakitusį gyvenimo būdą. Daugiau buvome namuose, dažniau bendravome bei reikalus tvarkėme nuotoliniu būdu, tad prireikė ir tokią veiklą užtikrinančių prietaisų. Be to, tyrimas atskleidė, kad dauguma atvejų naujų elektronikos prietaisų buvo perkami dėl to, kad senieji sugedo ir jų neapsimokėjo taisyti. Šią priežastį nurodė 57 proc. apklausos dalyvių“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Dar 37 proc. tyrimo dalyvių nurodė pirkę naują prietaisą, nes senasis morališkai paseno – buvo nepatogus, turėjo per mažai funkcijų. Šiek tiek mažiau nei trečdalis teigė, kad toks pirkinys buvo visiškai naujas, daugiau komforto suteikiantis daiktas, kokio jie anksčiau neturėjo.
Kaip parodė tyrimas, net 54 proc. respondentų nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki dabar įsigijo išmaniuosius telefonus, 30 proc. – nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius, 28 proc. – televizorius, 21 proc. – prietaisus maistu gaminti ir 19 proc. – kavos aparatus. Pandemijos metu neįsigiję naujų elektronikos prietaisų teigė vos 7 proc. apklausos dalyvių.
Elgsenos pokyčiai: daugiau apsiperkama ir bendraujama nuotoliniu būdu
Tyrimo dalyviai įvardijo ir su pandemija susijusius elgsenos pokyčius. Net 43 proc. teigė dažniau apsiperkantys internetu, 42 proc. – daugiau bendraujantys su kitais asmenimis nuotoliniu būdu, 34 proc. prisipažino daugiau ėmę žiūrėti filmų internetu ar per televiziją, apie penktadalis ėmė dažniau gamintis kavą namuose turimu aparatu bei naudoti maistui gaminti prietaisus, dar 18 proc. teigė dažniau užsisakantys maistą į namus. Tik 25 proc. tvirtino, kad pandemija jų elgsenos nepakeitė.
Pasak L. Jurevičienės, pastarąjį tyrimą paskatino ankstesnė apklausa, atskleidusi, kad beveik pusę įsigytų prietaisų respondentai vertino kaip nepasiteisinusius ir jų beveik nepanaudojo. Didžioji dalis tokių daiktų tik užėmė vietą namuose. Galima spėti, kad tokią elgseną iš dalies galėjo paskatinti ir apsipirkimas internetu – nepačiupinėjus daikto yra lengviau priimti sprendimą, ne iki galo įvertinti poreikį ar daikto funkcionalumą.
Augant atliekoms, turėtų augti ir atsakomybė
„Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet kiekvienas planetos gyventojas generuos vidutiniškai 7,6 kg elektroninių atliekų, o visame pasaulyje jų susidarys 57,4 mln. tonų tokių atliekų. Sparčiai augant elektronikos atliekoms visame pasaulyje bei klimato kaitos akivaizdoje tampa vis svarbiau vartoti atsakingai, o taip pat ir teisingai šalinti elektronikos atliekas. Šiandien Lietuvoje turime gerą elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūrą: smulkiąsias elektronikos atliekas, dujošvytes lemputes ir panaudotas baterijas galima išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ir kitose įstaigose, o stambiagabarites elektronikos atliekas išvežame nemokamai – tereikia paskambinti mums +370 695 55111 arba registruoti išvežimą www.epa.lt svetainėje“, – primena L. Jurevičienė.
Pasak EPA atstovės, vykdant Europos Sąjungos nustatytas elektronikos atliekų surinkimo užduotis, taip pat labai svarbu, kad šio sektoriaus atstovai atsakingai, įstatymo nustatyta tvarka pasirūpintų įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą, tvarkant elektronikos atliekas. Šiemet Lietuvoje turi būti sutvarkyta 65 proc. visos šalies rinkai pateiktos buityje naudojamos elektros ir elektronikos įrangos. Mūsų šalyje gamintojams ir importuotojams tai padeda padaryti tokių atliekų surinkimą organizuojančios organizacijos – viena jų yra EPA.
L. Jurevičienė taip pat primena apie elektronikos prietaisų taisymo svarbą: kai sugedusio daikto remontas neviršija 50 proc. naujos įrangos kainos, rekomenduojama taisyti.
EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Spalio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta 1015 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 87 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.
