Pieno produktai pagal kokybės reikalavimus yra skirstomi į kategorijas pagal juose esantį riebalų kiekį. Pavyzdžiui, liesais laikomi pienas, kefyras, jogurtas, varškė, sudėtyje turintys ne daugiau 0,5 proc. riebalų bei sūriai, kurių sudėtyje riebalai sudaro mažiau nei 10 proc.
Nepelnyti kaltinimai riebiems pieno produktams
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pasakoja, kad nuo praėjusio amžiaus pradžios pradėta svarstyti, jog gyvūninės kilmės produktai, kuriuose yra didžiausias sočiųjų riebalų kiekis, galimai didina riziką sirgti nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokia nuostata nulėmė ir rekomendacijas vartoti nuriebintus pieno produktus.
Pavyzdžiui, sočiųjų riebalų suvartojimą rekomenduota riboti iki maždaug 15-20 gramų per dieną, kas užtikrina apie dešimtadalį žmogaus energijos poreikio. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti – viena stiklinė nenuriebinto pieno gali turėti virš 30 proc. sočiųjų riebalų rūgščių dienos poreikio normos.
„Taigi, nuriebintos pieno produktų versijos žmonėms tarsi leido saugiau jaustis juos vartojant. Vis dėlto pastaraisiais metais buvo atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad liesi produktai negali būti laikomi palankesniais sveikatai už riebius, o pastarieji buvo nepelnytai kaltinami nutukimo ar širdies ligų priežastimi. Iki šiol visuomenėje sklandančios prieštaringos nuomonės apie pieno produktus ir jų riebumą trikdo sveikata besirūpinančius žmones – neretai tai girdžiu iš savo pacientų. Tačiau šie mitai neteisingi ir dėmesį atkreipti reikėtų visai ne į produkto riebumą“, – kalba gydytojas E. Grišinas.
Prieštaringi įsitikinimai apie liesus pieno produktus
„Maximos“ funkcinės mitybos partneris pasakoja, kad neretai klientai dalijasi pačiais įvairiausiais įsitikinimais: esą liesa varškė turi pridėtinio krakmolo, o liesame piene yra pridėtinio cukraus.
Taip pat žmonės mano, kad liesų produktų maistinė vertė yra menkesnė, nes su riebalais iš jų pašalinamos ir vertingos medžiagos, arba priešingai – neva liesi produktai yra turtingesni baltymais nei riebios jų alternatyvos.
„Pripažinsiu, kartais pačiam tenka pasukti galvą, iš kur šios hipotezės yra kilusios ir kokį mokslinį pagrindą jos turi“, – teigia gydytojas.
Jis atkreipia dėmesį, kad pieno produktų nuriebinimo metu dažniausiai iš jų pašalinami tik riebalai, tad kitos maistinės medžiagos, tokios kaip kalcis, fosforas, vitaminai D ir K, šiuose gaminiuose lieka nepaliestos.
„Pavyzdžiui, tarpusavyje palyginus liesą ir vidutinio riebumo (2-4 proc.) jogurtus, jų sudėtyje rasime panašų baltymų kiekį. Išimtis – itin riebūs, pavyzdžiui, virš 10 proc. riebumo jogurtai, kuriuose riebalai iš tiesų užima dalį baltymų vietos ir pastarųjų gaminių sudėtyje yra mažiau. Beje, kai kurie gamintojai naudoja specialias technologijas, kad padidintų baltymų koncentraciją liesuose pieno gaminiuose. Vis dėlto, pieno produktų nuriebinimo procesas nereikalauja į gaminius kažko papildomai pridėti ir nieko kito be riebalų iš jų nepašalina“, – aiškina gydytojas.
Naujas požiūris į riebalų įtaką sveikatai
Pasak E. Grišino, ilgą laiką rizikingais sveikatai laikyti natūralaus riebumo pieno produktai pastarąjį dešimtmetį vis dažniau pateisinami – daugėja tyrimų bei moksliškai pagrįstos informacijos apie galimas žinių spragas vertinant riebalų žalą žmogaus organizmui.
„Paskutiniai tyrimai rodo, kad natūralaus riebumo bei kuo mažiau perdirbtų pieno produktų vartojimas neturi reikšmingos įtakos gliukozės svyravimams kraujyje ir nedidina medžiagų apykaitos sutrikimų ar nutukimo rizikos. O štai nuriebintų produktų vartojimas neturi stiprios teigiamos įtakos cholesterolio rodikliams. Priešingai, kai kuriuose tyrimuose riebesnių pieno produktų vartojimas parodė net geresnius rezultatus koreguojant cholesterolį, mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – dėsto gydytojas, „Maximos“ funkcinės mitybos partneris.
E. Grišinas svarsto, kad pirminės rekomendacijos, skatinančios vartoti liesus produktus, dažnai sočiuosius riebalus vertino kaip vieną atskirą elementą, bet ne kaip sudedamąją produkto dalį. Tačiau, pasak eksperto, kiekvienas maisto produktas yra sudarytas iš įvairiausių elementų tinklo, kuriame maistinės medžiagos sąveikauja tarpusavyje.
„Poveikis žmogaus organizmui priklausys nuo konkretaus produkto cheminės sudėties. Todėl sotieji riebalai, dermėje su vitaminais D, K, probiotikais, kalciu bei sfingolipipdais, jogurte ar sūryje neturės tiesioginės įtakos antsvoriui – priešingai nei vaisių sultys ar saldinti gaminiai, turintys visai kitokią cheminę kompoziciją. Svarbu ir tai, kad pieno produktų sočiųjų riebalų rūgščių sudėtis yra kitokia nei raudonoje mėsoje – negalime jų tapatinti, kalbėdami apie neigiamą poveikį sveikatai“, – naują požiūrį į nenuriebintus pieno produktus aiškina E. Grišinas.
Natūralumas – svarbus veiksnys
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė, pastebi, kad pirkėjai gerokai dažniau renkasi natūralius pieno produktus be jokių papildomų priedų – varškę, sūrius, grietinę, o iš pasaldintų pieno produktų žmonėms sunkiausia atsispirti glaistytiems varškės sūreliams.
„Mūsų pardavimų statistika rodo, kad iš visų pieno produktų klientai daugiausiai vartoja sūrį ir varškę – jie sudaro maždaug po ketvirtadalį visų įsigyjamų pieno gaminių. Toliau rikiuojasi pienas, sviestas bei grietinė. Įdomu tai, kad renkantis šios prekių kategorijos produktus, pirkėjams itin svarbi jų kilmė – vietos gamintojų produkcija labiau pripažįstama nei atvežtinė. Išimtis yra sūriai, kurių kilmės geografija labai plati, tačiau taip pat platus „Maximos“ asortimentas kiekvienam leidžia atrasti ir geromis kainomis išbandyti daugybės šalių bei regionų išskirtinius tradicinius sūrius“, – pasakoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Gydytojas dietologas E. Grišinas priduria – organizmui nepakenksime vartodami ir liesus, ir natūralaus riebumo pieno produktus, tačiau jie turi būti kuo natūralesni, kuo mažiau perdirbti ir be pridėtinio cukraus.
„Pavyzdžiui, jeigu jogurtas ar varškė yra papildomai pasaldinti, tai reiškia, kad juose bus mažesnė baltymų koncentracija. Pridėtinis cukrus, kuris naudojamas išgauti vartotojams labiau priimtiną skonį, užima baltymų ar riebalų vietą makronutrientų sąraše, dėl ko jogurtas praranda didžiąją dalį savo naudingų savybių. Vis dėlto pats svarbiausias dalykas mityboje – ne pavienių produktų ir jų sudedamųjų dalių vertinimas, bet sistemiškas žvelgimas į visą savo mitybą, suvartojamą maisto bei kalorijų kiekį. Mat sveikata arba jos sutrikimai priklauso nuo visumos“, – aiškina E. Grišinas.
Jis pabrėžia, kad liesas natūralus pienas ir liesas šokoladinis pienas yra skirtingi produktai, kurių maistinė vertė bei poveikis organizmui yra skirtingi, taip pat kaip ir fermentinis sūris bei lydyto sūrio gaminys arba natūrali varškė ir saldintas varškės gaminys su konservuotais vaisiais. Kuo labiau perdirbtas ir paskanintas produktas, tuo mažesnį naudingųjų medžiagų „krepšelį“ jis turės – nesvarbu, ar bus riebus, ar liesas.
Liesi ar riebūs – priklauso nuo sveikatos
Pasak gydytojo dietologo E. Grišino, riebesni pieno produktai suteikia didesnį sotumo pojūtį, aktyvuodami sotumo hormonus bei taip padėdami sumažinti alkio pojūtį dienos metu – sotumą ir emocinį pasitenkinimą galima pajusti suvalgius mažesnį jų kiekį, o tai reiškia ir mažesnį fizinį spaudimą skrandžiui. Tad jeigu vartojant natūralaus riebumo produktus žalos sveikatai nėra, pavyzdžiui, tyrimai nerodo padidėjusio cholesterolio, juos galima palikti savo mityboje.
„Štai liesi pieno produktai kaip geras baltymų, mikroelementų bei makroelementų šaltinis pasitarnaus tiems, kas serga akne, turi padidėjusį cholesterolį, kuris yra sunkiai valdomas net medikamentiniu būdu, kovoja su viršsvoriu, arba serga virškinimo trakto – tulžies pūslės, kasos – ligomis. Tokių sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms derėtų atsargiau vartoti sočiaisiais riebalais gausų maistą. Be to, noriu priminti – sotieji riebalai yra ne vien pieno produktuose, bet ir mėsoje, tad į savo meniu reikia žvelgti kompleksiškai“, – pataria gydytojas dietologas E. Grišinas.
