Ekonomikos perspektyvos
Ko 2024-aisiais Lietuvoje tikėtis iš ekonominės pusės? Šalies ekspertai prognozuoja, jog BVP turėtų augti nuo 1,2% iki 1,8%. Kita vertus, Europos Komisija ir Tarptautinio valiutos fondo analitikai Lietuvos perspektyvas vertina geriau, prognozuodami atitinkamai 2,5% ir 2,7% augimą. Manoma, jog vidutinis darbo užmokestis 2024 metais augs 6,5%–8,5%. Tai skatins kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, didesnė minimali alga, didesni viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Kita vertus, spėjama, jog mažės paskata kurti naujas darbo vietas. Teigiama, kad dalis įmonių taip pat gali atsisakyti kai kurių darbuotojų. Taigi, manoma, jog pats nedarbo procentas greičiausiai išaugs.
Visgi, ekonomikos perspektyvos 2024-iems metams yra ganėtinai optimistiškos. Nors Lietuvos ekonomika turėtų augti lėčiau, susitraukimas nėra prognozuojamas. Teigiama, jog infliacijos lygis sieks maždaug 2,5%. Tai reiškia, kad atlyginimai turėtų augti sparčiau nei kainos. Taigi, tikėtina, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia didės.
Valstybinės išmokos
Valstybinės išmokos yra itin svarbus verslo plėtros ir ekonomikos skatinimo įrankis. Kokias išmokas galima gauti Lietuvoje? Pagrindinėmis reikėtų įvardyti šias:
- Pradėjimo subsidijos. Tai išmokos naujiems verslams, kurie nori pradėti veiklą;
- Mokymų ir kvalifikacijos kėlimo subsidijos. Šios išmokos teikiamos įmonėms, kurios nori kelti savo darbuotojų kvalifikaciją;
- Investicijų skatinimo išmokos. Jos skirtos skatinti didesnes investicijas į įmonių plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą;
- Inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimas. Išmokos skirtos verslams, kurie investuoja į mokslinius tyrimus bei inovacijas;
- Eksporto skatinimo išmokos. Skiriamos įmonėms, kurios siekia savo veiklą plėsti ir užsienyje.
Naujai besikuriantiems arba plėtrą planuojantiems verslams rekomenduojama pasidomėti valstybinių išmokų galimybėmis bei jomis pasinaudoti. Kaip tai padaryti? Norint gauti išmokas verslas turi atitikti tam tikrus kriterijus ir kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas. Tai gali būti Investicijų ir verslo garantija (INVEGA), Ūkio ministerija ar kitos atsakingos įstaigos.
Parama verslui Lietuvoje
Nuo 2024 metų pradžios panaikinta 9% PVM lengvata visoms maitinimo įmonėms. Visgi, ši neterminuotai taikoma meno ir kultūros įstaigoms, viešbučiams, elektroninėms knygoms. Kita vertus, nuo liepos mėnesio didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms bus taikomas „žaliasis investicijų koridorius“. Ką tai reiškia? Įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, sukuria bent 20 naujų darbo vietų ir siūlo bent 1,25 konkrečios savivaldybės VDU atitinkantį vidutinį atlyginimą, iki 20 metų nereikės mokėti pelno mokesčio. Taigi – tai puiki galimybė įvairiems Lietuvos verslams. Tačiau čia naujienos nesibaigia. Iki 2028 metų pratęstos pelno mokesčio lengvatos investicijų projektams ir kino filmams. Pataisos leidžia tokioms įmonėms apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100% dėl patirtų išlaidų ilgalaikiam turtui įsigyti.
Paskola verslui
Verslo paskola gali būti puiki galimybė šio kūrimui, plėtrai arba turimų įsipareigojimų padengimui. Tai tinkamas variantas tiek smulkioms, tiek vidutinio dydžio įmonėms. Visgi, daugelis žmonių apie verslo paskolas žino tikrai nepakankamai. Taigi – ką prisiminti svarbiausia? Įprastai kreipiantis dėl paskolos reikia pateikti finansines įmonės ataskaitas už 2 paskutinius metus, turto vertinimą, verslo planą. Kai kurios finansavimo bendrovės teikia paskolas net iki 5 milijonų eurų. Visgi, įvairūs pasiūlymai skiriasi, atsižvelgiant į pasirinktą įmonę. Šios taip pat taiko skirtingas paskolos užtikrinimo galimybes, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto užstatymą, investicijų objekto įkeitimą, laidavimą ir panašiai. Taigi – variantų tikrai netrūksta, belieka jais pasinaudoti.
De minimis parama
Nedidelės vertės (de minimis) valstybės parama gali pasinaudoti visos Lietuvoje ekonominę veiklą vykdančios įmonės. Nuo 2024 metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujas Europos Komisijos reglamentas, kuris padidino paramos sumą vienai įmonei nuo 200 tūkstančių eurų iki 300 tūkstančių eurų. Reglamente yra gerų naujienų bendrovėms, vykdančioms krovinių vežimo keliais veiklą. Anksčiau buvo numatyta, jog tokioms įmonėms teikiamos paramos suma negali viršyti 100 tūkstančių eurų per 3 finansinius metus. Visgi, nuo 2024 metų šio apribojimo atsisakyta. Reglamente taip pat itin aiškiai apibrėžta įmonės sąvoka. Nurodoma, jog įmone gali būti laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi ekonomine veikla. Be to, suformuota, jog įmone laikomas bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas, efektyviai šią kontroliuojantis ir dalyvaujantis jos valdyme.
Lietuvoje de minimis pagalba teikiama įvairiomis formomis. Tai gali būti paskolų garantijos, palūkanų kompensavimas, mokesčių atidėjimas, parama naujoms darbo vietoms kurti, subsidijos dalyvavimui užsienio parodose ir panašiai. Visgi, pasak Europos Komisijos, de minimis reglamentų reikalavimus atitinka tokia pagalba, kuri daro nežymų poveikį prekybai ir konkurencijai tarp Europos Sąjungos valstybių.