„Daugiau nei du trečdaliai mūsų šalyje užaugintos žemės ūkio produkcijos iškeliauja svetur, tad esame pakankamai priklausomi nuo to, kas vyksta pasaulyje, tiek nuo gerų, tiek nuo blogų įvykių. Tai liečia ir grūdų kainas, kurias tiesiogiai veikia geopolitiniai veiksniai, o jie pastaruoju metu – itin ryškus“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.
Didžiausias poveikis – dėl prekybos „karų“
Kaip sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, esminis pastarųjų metų pasaulio ekonomiką koreguojantis veiksnys – nesutarimai dėl tarptautinės prekybos ir įvedami vis griežtesni muitų tarifai. Anot jo, didžiausias vaidmuo čia tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV).
„Šių metų pasaulio ekonominę darbotvarkę formuoja JAV, su prezidentu Donaldu Trumpu priešakyje – tai ypač pastebima viešojoje erdvėje. Visa ši informacija turi įtakos ir įmonių, ir investuotojų sprendimams. Tai atsiliepia ir galutiniams vartotojams – Lietuvos ir kitų šalių gyventojams, o poveikis pastebimas per žaliavų kainas, valiutų kursus, palūkanas“, – sako T. Povilauskas.
Kaip apžvelgia ekonomistas, daugiausiai nerimo pasaulyje buvo pavasarį, kai balandžio 2 d. buvo paskelbti drastiški muitai į JAV įvežamoms prekėms. Tačiau, praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo pirmųjų grasinimų, priimti muitai – kur kas žemesni, nei planuota.
„Muitų poveikis pasaulio ekonomikai – kol kas mažesnis, nei tikėtasi. Padidėjusiais tarifais siekta papildyti JAV biudžeto pajamas, paskatinti gamybą šalyje ir spręsti kitas geopolitines problemas. Mums svarbu, kad Europos Sąjungos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį augo, kad ir lėtesniu tempu. Vis dėlto, neapibrėžtumas išlieka, ir jis verčia įmones ir investuotojus pergalvoti savo planus bei peržiūrėti investicijas, o tai, savo ruožtu, artimiausiu metu veikiausiai lems lėtesnį, negu norėtume ekonomikos augimą pasaulyje“, – paaiškina T. Povilauskas.
Muitai koreguoja ir valiutų kursus: tai atsiliepia ir kainoms
Nenuspėjama JAV prekybos politika veikia ir valiutų kursus: ryškiausi pokyčiai pastebimi vertinant JAV dolerio ir euro santykį. Kaip teigia ekonomistas, silpnėjančio dolerio ir stiprėjančio euro įtaka jaučiama ir Lietuvoje.
„Šiuo atveju, į mūsų šalį dalis importuojamų prekių, už kurias atsiskaitoma JAV doleriais, tampa pigesnėmis, pavyzdžiui, žemės ūkiui reikalingos trąšos ir kitos žaliavos. Kita vertus, kai iš Lietuvos į ne euro zonos valstybes eksportuojame pagamintą produkciją – užaugintus grūdus ir pan., ir galutinis pirkėjas moka JAV doleriais, galiausiai dėl to mes gauname mažiau eurų“, – sako T. Povilauskas.
J. Eimontas pabrėžia, kad JAV dolerio ir euro santykio pokyčiai tiesiogiai veikia kainas tarptautinėje MATIF grūdų biržoje. Pasak eksperto, 10 proc. susilpnėjus JAV doleriui, atitinkamai tokiu pat dydžiu MATIF esančios grūdų kainos atsilieka nuo tikrųjų verčių.
Europai reikia galvoti apie konkurencingumą
Dabartiniais duomenimis, kviečių kaina MATIF grūdų biržoje siekia apie 190–200 eurų už toną, nors prieš 3–4 metus, iki prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, ji svyravo apie 250–310 eurų už toną. Tuo pat metu dujų kaina išaugo kone 10 kartų. Vis dėlto, kaip pastebi J. Eimontas, grūdų kaina – nelinkusi žemėti, ir tai siejasi su tam tikrais ekonominiais bei socialiniais pokyčiais.
„Per tuos keletą metų kardinaliai pasikeitė ekonominė padėtis, taip pat kiti veiksniai, formuojantys grūdų rinką: keitėsi trąšų, augalų apsaugos produktų, žemės ūkio technikos kainos, galiausiai, išaugo pragyvenimo lygis ir darbo užmokestis. Visa tai – auga, ir susiformuoja tam tikras ekonominis prasilenkimas, tam tikros „žirklės“ tarp pajamų (grūdų kainos) ir išlaidų (investicijų bei pragyvenimo lygio)“, – paaiškina „Linas Agro“ atstovas.
Jam antrinantis T. Povilauskas teigia, jog su tokia padėtimi tenka susitaikyti ir galvoti, kaip pagerinti esamą situaciją.
„Prieš gerą dešimtmetį, kai MATIF kainos svyruodavo apie 190 eurų už toną, didžiųjų Europos šalių ūkininkai buvo tokioje pat padėtyje, kaip kad dabar yra Lietuvos ūkininkai. Esant žemesnėms grūdų kainoms, jie turėjo mokėti santykinai didesnius atlyginimus, investuoti į savo ūkius, o jų eksporto apimtys nesikeitė. Taip dabar mums tenka perimti tą dalią ir gyventi prie žemesnių MATIF kainų, bet kartu ieškant sprendimų, kaip ne tik išlaikyti, bet ir didinti derlių“, – sako jis.
Būtini pokyčiai pasaulinėje trąšų rinkoje
Tačiau ekonomistas tvirtina, kad būtina visos Europos mastu spręsti rimtą problemą – per dideles žemės ūkio sąnaudas, kurias labiausiai lemia aukštos trąšų kainos. Pasak jo, kol Europa neišspręs šio klausimo, tol ji negalės sustiprinti savo konkurencingumo.
„Pavyzdžiui, azotinių trąšų kainoms pakilus 20 proc., grūdų kainos smuko 10 proc., ir tai – aiškus signalas, jog reikia imtis pokyčių. Su tuo susiduria ūkininkai ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse. Todėl sprendimų teks ieškoti visam regionui“, – teigia T. Povilauskas.
Norint sustiprinti Europos, taip pat ir Lietuvos, ūkininkų konkurencingumą, ekonomistas įvardija, jog pasaulyje turėtų atsirasti azotinių trąšų perteklius. Tai, anot jo, sumažintų trąšų kainas ir atpigintų ūkininkų investicijas.
„Jei šias trąšas gamintume patys, jų kaina būtų sąlyginai didelė, nes reikėtų ir importuoti dujas, ir jas apdirbti. Todėl reikėtų tikėtis pokyčių pasauliniu mastu. Tos šalys, kurios gali pasigirti pigiomis dujomis, turėtų didinti azotinių trąšų gamybą, o tai leistų tikėtis konkurencingesnių kainų ir geresnių rezultatų ūkininkams“, – tvirtina SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
