Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sako, kad šįmet gerokai anksčiau žmonės yra pradėję ruoštis artėjančioms Kalėdoms, todėl ir eglutėmis suskubta pasirūpinti pirmosiomis kalendorinės žiemos dienomis. „Vis dažniau renkamasi vazonuose augančias eglutes, kurias praėjus Kalėdoms ir žiemos sezonui, gali persisodinti šalia savo namų, soduose ar sodybose. Populiariausiomis išlieka 40-50 cm eglutės, tačiau pasirūpinome, kad kiekvienas pirkėjas atrastų savą eglę tokią, kokios nori – ją galės rinktis įvairaus dydžio ir rūšių, tiek iš vazonuose augančių, tiek iš kirstų žaliaskarių bei kėnių ar jų šakų“, – pasakoja jis.
Kalėdinių eglučių auginimo vazonuose dar Nepriklausomybės pradžioje Molėtų rajone ėmęsis ir vienas pirmųjų Vilniuje gyvas žaliaskares pardavinėti pradėjęs G. Cijūnaitis pastebi, kad dabar prekyboje esančios gyvos eglutės dailios kaip niekad.
Kad prieš Kalėdas lietuvių namus pradžiugintų tankios ir gražios eglės, tenka įdėti nemažai pastangų. Kokybiškas sodinukas turi būti pasodintas tinkamoje dirvoje, prižiūrimas, kad aplink neaugtų žolių, ir formuojamas dukart per metus – žiemą ir vasarą.
Daugiau apie eglučių auginimo subtilybes žiūrėkite vaizdo reportaže.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis eglutę vazone?
Dažniausiai žmonės rinkdamiesi eglę žiūri į jos dydį ir formą, tačiau eglučių plantacija besirūpinantis „Gedimino sodų“ įkūrėjas pabrėžia – reikėtų įvertinti ir kitas detales, kurios išduoda augalo kokybę.
„Paprasčiausiai kilstelkite eglę – jeigu ji lengva, tai vadinasi, jau yra padžiūvusi, netekusi vandens. Taip pat pažiūrėkite į vazono dydį. Mažai eglutei pakanka jo ir nedidelio, tačiau kuo ji didesnė – tuo ir indas jos šaknims turi būti talpesnis. Galiausiai, tiesiog vizualiai dažnai matosi – ar eglutė yra „linksma“, ar kvepia, ar jos spalva nėra pablukusi“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Turintiems šildomas grindis – paprastas triukas
Kad kalėdinė puošmena namuose spyglius sveikus išlaikytų kuo ilgiau, o po švenčių ji prigytų pasodinta šalia namo ar sodyboje, svarbu įsidėmėti kelias taisykles.
„Pagrindinis reikalavimas – negalima eglutės iš šalčio iškart nešti į šilumą. Ji maždaug 24 valandas turėtų pabūti 0 laipsnių temperatūroje ir adaptuotis, kad negautų streso ir didelio temperatūrinio šoko. Tam puikiai tinka tambūras, balkonas ar garažas“, – pataria žaliaskarių augintojas.
Po paros eglutę atnešus į kambarį, svarbu ir toliau ja rūpintis – ypač, jeigu mėgstate gyventi šiltai ar namuose esate įsirengę šildomas grindis.
„Šildomos grindys gali gerokai išsausinti augalą, bet yra labai paprastas sprendimas – tiesiog padėkite putplasčio lapą ir ant jo statykite eglutę. Taip jos gyvavimą namie prailginsite 2-3 kartus“, – išduoda G. Cijūnaitis.
Gyvybingumo eglutė semiasi iš vandens, tad svarbu prižiūrėti, kad vazone esanti žemė nei išdžiūtų, nei būtų pernelyg šlapia. Vazonas turėtų būti su skylutėmis ir padėtas ant lėkštės, kad perteklinis vanduo nesikauptų.
„Kone kiekvienuose namuose yra purkštuvas – jo prireiks ir rūpinantis egle. Jeigu ji yra didesnė, vešlesnė, tai galima net ir dukart per dieną padengti jos spyglius drungno vandens rūku ir taip padėti jau augti sausoje patalpoje. Tinkamai prižiūrima eglutė kambaryje gali išbūti visą mėnesį ir net pradėti sprogdinti pumpurėlius“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Didelis eglučių vazonuose privalumas yra tai, kad po švenčių jas galima persisodinti šalia savo namų, soduose ar sodybose, tačiau čia svarbu neskubėti.
„Labai svarbus niuansas – ir vėl nepamiršti pasirūpinti jos adaptacija. Negalima eglutės staigiai išnešti į lauką iš šilto kambario ir tikėtis, kad ji lengvai prigis, – įspėja ūkininkas. – Ji vėlgi iš pradžių turėtų pakliūti į vėsesnę patalpą, kur prastovėtų savaitę ir dvi. Tik tada, sustojus augimui, galima ją nešti į lauką.“
Žmonių požiūris į egles tapo praktiškesnis
Iš Asvejos regioniniame parke Molėtų rajone įsikūrusio „Gedimino sodų“ ūkio eglutės vazonuose dabar jau išvyksta į visą Lietuvą. G. Cijūnaitis prisimena, kad prieš trisdešimtmetį gyvą eglutę lietuviams įsigyti buvo gerokai sunkiau, o dabar – jau pardavėjams tenka pasistengti parduoti.
„Kažkada eglių pardavime trūkdavo, dažnas lietuvis tiesiog nusikirsdavo miške ir parsinešdavo namo. Aš Vilniuje buvau vienas pirmųjų, kuris pradėjo prekiauti eglutėmis. Anais laikais joks prekybos tinklas jų nepardavinėjo, ir kai „Maxima“ tapo pirmuoju, tas pirmumas suteikė galimybę mums bendradarbiauti. Dabar prekybos taškų kiekviename mieste jau yra nemažai, tad savarankiškai realizuoti produkciją yra fiziškai sunkiau. Bendradarbiavimas yra ypač reikalingas“, – įsitikinęs ūkininkas.
Per trisdešimtmetį, jis pastebi, keičiasi ir rinka, ir žmonių požiūris į egles. Anksčiau žmonės ieškodavo kuo didesnės kalėdinės puošmenos – kad ši vos tilptų pro duris, kad būtų kone iki pat lubų.
„Šiais laikais pirkėjai racionalesni – dažniau ieško mažesnės eglės, kad ji nebūtų didesnė už pati žmogų. Eglutė tebeliko nepamainomu Kalėdų simboliu, tačiau ji tapo praktiškesnė. O ir perkant mažesnę eglę yra didesnė tikimybė, kad jos gyvenimas prasitęs po švenčių ją pasodinus šalia namų“, – pastebi G. Cijūnaitis.
