Domimasi apie malkų kainas, ar verta pirkti paruoštas, ar geriau įdėti savo darbą į malkų ruošimą ir taip sutaupyti šildymui. Diskutuojama ir apie alternatyvius šildymo būdus – kas kuom šildo namus, kokios būsto kvadratūros ir kokie šildymo kaštai, žodžiu vyksta nuolatinė efektyvesnių, modernesnių ir svarbiausia pigesnių šildymo būdų paieška. Be šildymo malkomis, jų šiai dienai yra tikrai daug, tai granuliniai katilai, elektra, skystas kuras, dujos (gamtinės ar suskystintos naftos), geoterminis šilumos siurblys, taip pat šilumos siurbliai: oras-vanduo, oras-vanduo-dujos ir oras-oras, o kai kurių iš šių šildymo būdų įrengimą net kompensuoja valstybė. Visi šie šildymo būdai turi savo niuansų – kainą, efektyvumą, aptarnavimą ir saugumą. Jei šildymas granulėmis, elektra ar šilumos siurbliais didesnio pavojaus žmogui nekelia – tam naudojama tokia elektros prietaisų apsauga kaip elektros įrenginių įžeminimas, automatiniai elektros saugikliai ar nuotėkio relės, tai dujinis šildymas yra kur kas pavojingesnis šildymo būdas. Dujiniam šildymui gali būti naudojamos gamtinės arba suskystintos naftos dujos. Pasakysite, koks skirtumas kokiomis dujomis šildyti, juk abi jos degios, bet patikėkite skirtumas tarp jų didelis, tiek dėl jų savybių tiek kainos, sandėliavimo ir aptarnavimo. Raseinių rajone gamtinių dujų nėra, jos tiekiamos vamzdynais, o tokių rajone neturime, todėl norėčiau pašnekėti apie šildymą suskystintomis naftos dujomis.
Taigi kas yra tos suskystintos naftos dujos? Natūralioje gamtoje naftos dujos kartais būna randamos kartu su nuosėdinėse žemės plutos uolienose esančiais gamtinių dujų telkiniais, o dirbtinės dujos gaunamos lydant metalus (aukštakrosnės dujos), koksuojant anglis (koksavimo dujos), dujofikuojant kietąjį ir skystąjį kurą, biologiškai apdorojant organines medžiagas (buities, pramonės atliekas, gyvulių mėšlą) metantankuose, bioreaktoriuose. Mums aktualus pagrindinis gamtinių ir naftos dujų skirtumas, tai jų garavimo savybės. Jei gamtinės degiosios dujos pagrinde susideda iš metano (iki 98 %), t. y. lengvesnės už orą ir esant dujų nutekėjimui lengvai išsiskirsto atmosferoje, tai pagrindinės dirbtinių (naftos) degiųjų dujų sudedamosios dalys yra propanas, butanas ir kai kurie jų homologai, kas daro jas sunkesnėmis už orą, jos kaupiasi žemesnėse nei žemės lygis patalpose, šachtose, įvairiose ertmėse, net po grindimis ir negaruoja, o tai ir yra didžiausias pavojus mūsų namuose. Per savo karjerą esu daug kartų stebėjęs nutekėjusių ir sprogusių dujų pasekmes. Jei gaisro metu įkaitęs dujų balionas kelia lokalią grėsmę esantiems greta ir sprogimo metu tik plyšta metalinis dujų baliono korpusas, tai nutekėjusios į patalpas dujos sprogstančiu užtaisu paverčia visą pastatą. Tokių sprogimų pasekmės būna pribloškiančios ir kraupios. Sprogimo banga ne tik išstumia duris ir langus, kartu su jų rėmais, bet nukelia namų stogus, išverčia vidines pertvaras, išgriauna laukines sienas, po tokių sprogimų neužtenka atlikti pastato remonto, o kartais net nelieka ir ką remontuoti. Tokie vaizdai nepalieka abejingų, ypač jei sprogimo metu žūsta žmogus. Šiai dienai plačiai reklamuojamas dujinis šildymas iš dujų balionų. Jis pigesnis, nes nereikia rengti darbų projekto, pirkti dujų cisternos, registruoti potencialiai pavojingų įrenginių registre bei gauti leidimą jo eksploatavimui, užtenka, dažnai pačiam, įsirengti sau tinkamoje vietoje dujinį katilą, prijungti prie šildymo sistemos vamzdyno ir specialistui sureguliavus katilo darbą mėgautis šiluma. Tačiau toks savarankiškumas yra didelis pavojus, nes daugelis žmonių, nesuvokdami nutekėjusių dujų pasekmių, dujų tiekimo vamzdynus ar net dujinius katilus įrengia rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose, tuomet belieka dėl sujungimo nesandarumo, suskirdusios žarnelės ar nesuveikusio vožtuvo nutekėti dujoms ir dėl mažiausios kibirkšties jūsų daug metų kauptas turtas ir stogas virš galvos pavirs nuolaužų krūva.
Saugokite save, savo artimuosius ir turtą, nekelkite grėsmės aplinkiniams, jei jau pasirinkote šildymą naftos dujomis, įsiklausykite į patarimus, domėkitės norminių aktų reikalavimais, tai ilgalaikė investicija, todėl nesirinkite pigiausio varianto, jis duos tik laikiną naudą, už kurią gali tekti mokėti
Reikalavimai dujinio šildymo įrengimui aprašyti Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2, reikalavimus dujų talpos įrengimui namų valdos sklype reglamentuoja Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.1-64. Kreipkitės į mus, būtinai patarsime.
Būkite saugūs.
Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Artūras Vilčinskas
