Poezijos medžio – liepos – sodinimo ceremonijoje dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas, idėjos iniciatorius, Raseinių Rotary klubo narys, „Dpoezijos šaltinis“ vienas iš organizatorių Arminas Elijošius ir garbės viešnia – pati Dalia Teišerskytė.
„Raseiniai jau turi Prezidento Antano Smetonos ąžuolą, o dabar turėsime ir poetės, mūsų kraštietės Dalios Teišerskytės liepą. Tikimės, kad ji ne tik ilgai teiks pavėsį, skleis medaus aromatą, bet ir svaigins miestiečius poezijos kerais, nes tai – Poezijos medis! Tikimės, kad šalia jo bus prasmingai leidžiamas laisvalaikis, kuriamos ir skaitomos eilės, skiriami pasimatymai“, – apie idėją kalbėjo jos autorius Arminas Elijošius.
Ceremonijos metu Jolanta Šimaitienė skaitė keletą D. Teišerskytės kurtų poezijos kūrinių. Dalyvius džiugino skambėjusios praeities estrados grandų dainos, kurių eiles taip pat kažkada sukūrė poetė. Jos kurtus tekstus ilgus metus perdainavo žymūs Lietuvos atlikėjai: Stasys Povilaitis, Janina Miščiukaitė, Džordana Butkutė, Inga Valinskienė, Birutė Petrikytė, Birutė Dambrauskaitė, Viktoras Malinauskas, Nijolė Narmontaitė.
Pasodintą liepą (Tilia cordato rancho) dovanojo MB „Kauno želdiniai“. Įmonės vadovas T. Armonas, taip pat raseiniškis, todėl jam buvo svarbu prisidėti prie mūsų žymios kraštietės įamžinimo ir pagerbimo. O Raseinių Rotary klubo iniciatyva reikšmingą augalą papuošė ir informacinė lentelė su poetės kurtu eilėraščio posmu.
Po medžio sodinimo ir informacinės lentelės atidengimo ceremonijos, Raseinių miesto seniūnas Artūras Milašauskas kvietė visus renginio dalyvius į miesto seniūnijos salę pokalbiui su garbia viešnia – D. Teišerskyte.
Dalia Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 d. Leonavoje (prie Žaiginio), Raseinių rajone, ūkininko ir mokytojos šeimoje. 1950–1953 m. mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje. 1953 m. į Sibirą ištremta visa likusi šeima. 1953–1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje. 1959–1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke. 1962 m. grįžo į Lietuvą. 1962–1963 m. mokėsi Mosėdžio vakarinėje mokykloje, dirbo daržininkystės ūkyje. 1963–1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume (dab. Kauno kolegija), spaudos technologijos kurse. Nuo 1967 m. dirbo „Raidės“ ir V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėse. 1968–1974 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo žurnalisto specialybę. 1970–1973 m. Kauno centrinio lektoriumo vadovė. 1973–1976 m. Kauno menininkų namų direktorė. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Mobilinos“ mokymo centrą. 1989–2000 m. UAB „Gabija“ viceprezidentė, laikraščio „Jaunystė“ vyr. redaktorė, 1990–2000 m. žurnalo „Gabija“ redaktorė.
Aktyvi visuomeninės ir politinės veiklos dalyvė, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos narė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus garbės narė, Kauno moterų klubo „Ad Astra“ prezidentė. Lietuvos povandeninio sporto federacijos viceprezidentė. Aktyvi dalyvė Lietuvos politinėje veikloje 1995-2016 m. Trylikos poezijos ir prozos knygų autorė, daugiau kaip 400 estrados dainų tekstų autorė, apie 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.
