Ir iš esmės tai buvo teisinga tema. Raseiniuose daugelis žmonių tą jautė ir jaučia. Būtent dėl to dalis rinkėjų tikėjosi pokyčio.
Bet dabar turime situaciją, kuri labai nemaloniai primena būtent tai, prieš ką buvo kovojama.
Savivaldybės darbuotojas viešai minimas rezonansinėje istorijoje: vairavimas neturint teisės vairuoti, baudžiamoji byla, galimas automobilio padegimas, apgadinti kiti automobiliai, tūkstantinė žala. Administracijos direktorius viešai pripažįsta, kad informacijos buvo ir anksčiau, kad buvo tarnybiniai patikrinimai, kad savivaldybės reputacijai žala padaryta. Bet realus vaizdas toks: darbuotojas toliau sistemoje, pats trauktis neketina, o administracija laukia.
Laukia oficialios informacijos, laukia teismo, laukia kol kažkas padarys kitas padarys sprendimą už ją.
Tada klausimas labai paprastas: ar čia teisinis atsargumas, ar administracijos neveiksnumas?
Niekas nereikalauja linčo. Niekas nesako, kad žmogų reikia nuteisti be teismo. Bet savivaldybė nėra privatus objektas. Valstybės tarnyboje reputacija nėra dekoracija. Ji yra pasitikėjimo pagrindas.
Todėl klausimai lieka:
Ar buvo realiai vertinta nepriekaištinga reputacija?
Ar darbuotojas nušalintas nuo jautrių funkcijų?
Ar apribotos jo pareigos, jei jos susijusios su važiavimu, objektais, projektais, dokumentais?
Ar yra rašytinė teisininkų išvada, kad savivaldybė tikrai nieko negali padaryti?
Ar administracijos direktorius pats priėmė kokį nors aiškų sprendimą, ar tik administruoja laukimą?
Nes iš šono tai atrodo labai blogai. Dar blogiau – tai pradeda atrodyti kaip galimas savų saugojimas. O kai prieš rinkimus buvo kalbama apie nepotizmą, „savų“ tinklus ir seną Raseinių ligą, tokia istorija tampa ypač pavojinga politiškai.
Čia jau ne vien savivaldybės darbuotojo klausimas. Čia Kęstučio Užemecko, kaip administracijos direktoriaus, klausimas. Ar jis valdo administraciją, ar administracija tiesiog plaukia pasroviui?
Ir čia jau Arvydo Nekrošiaus klausimas. Nes meras gali sakyti, kad valstybės tarnautoją gina įstatymai. Taip, gina. Bet įstatymai negina neveiksnumo. Įstatymai nedraudžia vadovams turėti stuburo. Įstatymai nedraudžia saugoti savivaldybės prestižo. Įstatymai nedraudžia aiškiai paaiškinti visuomenei, kas padaryta ir kodėl nepadaryta daugiau.
Manau, kad po šitos istorijos verta kelti ir platesnį klausimą: ar jau nereikia pradėti svarstyti administracijos direktoriaus rokiruotės?
Nes jeigu vadovas krizėje pasirenka ne veiksmą, o laukimą, tai tampa nebe vieno darbuotojo problema. Tai tampa visos valdymo komandos problema.
Ir dar daugiau – tokios istorijos gali paskandinti viltis dėl kitos kadencijos. Nes žmonės gali atleisti klaidą. Gali suprasti sudėtingą teisinę situaciją. Bet žmonės
labai greitai pajaučia, kai sistema pradeda saugoti save.
Mano vertinimu, šioje istorijoje savivaldybė turi nebe teisintis, o pateikti aiškų atsakymą:
Ką tiksliai padarė administracijos direktorius, kada padarė, kokiu pagrindu padarė ir kodėl iki šiol nėra aiškaus sprendimo dėl darbuotojo, kurio situacija menkina savivaldybės prestižą?
Kol tokio atsakymo nėra, visuomenei pagrįstai gali susidaryti įspūdis, kad Raseiniuose vėl veikia ta pati sena schema: saviems – kantrybė, paaiškinimai ir laukimas, kitiems – taisyklės.
O jeigu taip, tada problema daug didesnė nei vienas darbuotojas.
Tada problema yra pažado įgyvendinimas keisti nusistovėjusias įdingas protegavimo, nepotizmo sistemas Raseinių rajono savivaldybėje ar jai pavaldžiose įmonėse.
P.S. Šiuo metu nacionalinėje politikoje LVŽS yra viena švariausių ir respektabiliausių partijų, ar LVŽS reikia tokių galimo protegavimo istorijų?
