„Teisės aktai numato, kad rūšiavimo konteineriai yra skirti visoms antrinių žaliavų: popieriaus, kartono, stiklo, plastiko, metalo atliekoms, įskaitant pakuočių atliekas. Todėl labai stebina, kai gamintojų importuotojų, atsakingų už pakuočių atliekų tvarkymą, atstovai viešai teigia, kad šie konteineriai skirti tik pakuočių atliekoms, makulatūrai bei metalui. Taip klaidinami gyventojai ir sukeliama bereikalinga painiava“, – sako LRATC prezidentas Algirdas Reipas.
Jo teigimu, gyventojai atliekas rūšiuoja pagal medžiagą, iš kurios jos yra pagamintos, o ne pagal jų perdirbimo galimybes, kurias akcentuoja gamintojai importuotojai.
Todėl, pavyzdžiui, į stiklo atliekų konteinerius gali būti metama ne tik stiklinė pakuotė ir stikliniai indai, bet ir įvairaus dydžio stiklo duženos, telpančios į šiuos konteinerius, į plastiko konteinerius irgi galima mesti ne tik plastikinę ir metalinę pakuotę, bet ir plastikinius žaislus be elektroninių priedų, plastikinius rašiklius, metalines skardas, puodus, stalo įrankius ir foliją.
Visi atliekų rūšiavimo reikalavimai detaliai yra išdėstyti savivaldybių patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse.
Regioninius atliekų tvarkymo centrus jau pasiekė niekuo nepagrįsti gamintojų importuotojų reikalavimai pakeisti užrašus ant antrinių žaliavų konteinerių, nurodant, kad jie skirti tik pakuočių atliekoms. Tai sujauktų visą ligšiolinę atliekų tvarkymo sistemą.
„Atliekų tvarkymo sistema pirmiausia turi būti patogi ir aiški gyventojams, o ne tampoma į visas puses, kad taptų parankesnė vienokių ar kitokių atliekų tvarkytojams“, – įsitikinęs LRATC prezidentas.
Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama parengti vieningą atliekų rūšiavimo tvarką, kuri būtų taikoma visoje Lietuvoje ir nepriklausytų nuo konkrečią teritoriją aptarnaujančio atliekų tvarkytojo techninių galimybių ir pajėgumų.
