A. Pocius gimė 1931 05 09 Viduklės valsčiaus Vanagiškių kaime. 1944 m. baigė Viduklės pradinę mokyklą, o 1953 m. Viduklės vidurinę mokyklą. 1954 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultete, neakivaizdiniame skyriuje, dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1955 m. mokytojavo Anykščių raj. Aulelių 8-metėje mokykloje, 1957 m. paskirtas to paties rajono Žaliosios aštuonmetės mokyklos direktoriumi. Anykščiuose žengti ir pirmieji kraštotyrinio darbo žingsniai: 1971 m. A. Pociaus rūpesčiu parengtas ir išleistas iki šiol išliekamosios vertės nepraradęs straipsnių rinkinys „Anykščiai“. 1980 m. jis persikėlė į Kauną. Čia jis vadovavo LTSR Literatūros muziejui (dabar Maironio lietuvių literatūros muziejus), o vėliau dirbo K. Petrausko muziejaus direktoriumi. 1986-1996 m. mokytojavo Kauno 12-ojoje, 47-ojoje, „Aušros“ vidurinėse mokyklose.
A. Pocius buvo vienas tų, kurie pirmieji pradėjo rūpintis Simono Stanevičiaus gimtosios sodybos Kanopėnuose išsaugojimu, jo iniciatyva, kartu su profesoriumi Juozu Girdzijausku, 1989 m. įkurta Simono Stanevičiaus bendrija, tapusi pirmuoju kraštiečių sambūriu Raseinių padangėje. Bendrijos dėka vos ne kasmet buvo leidžiamas metraštis „Aitvarai“, kuriame paskelbta daug vertingų straipsnių apie Raseinių karšto ir visos Žemaitijos istoriją. 1993 m. išleista pirmoji A. Pociaus knyga „Viduklė. Kraštas ir žmonės“. 2001 m. išspausdinta A. Pociaus kartu su bendraminčiais sudaryta knygutė „Viduklės progimnazija. Moksleivių ir mokytojų atsiminimai“.
Nenuilstamo A. Pociaus ir bendražygių triūso dėka 2002 m. išleista didelės apimties (virš 1000 psl.) regioninė monografija „Viduklė“. 2004 m. dienos šviesą išvydo A. Pociaus sudaryta knyga „Raseinių rajono mokyklos“. 2008 m. išleista rajoną reprezentuojanti knyga „Raseinių kraštas“. Jos sudarytojas taip pat A. Pocius. O 2009 m. skaitytojai sulaukė dar vienos Antano sudarytos knygos „Paupys“. 2011 m. išleista nauja kraštotyrininko knyga „Partizanų kapelionas kun. Algirdas Mocius“. 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido A. Pociaus sudarytą knygą „Kęstučio apygardos vadai“.
Neliko pamiršta ir antraisiais Antano namais 1980 m. tapusi Domeikava. 2013 m. dienos šviesą išvydo A. Pociaus sudaryta didelės apimties regioninė monografija „Domeikava“. A. Pocius daug prisidėjo, kad į Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteką patektų profesoriaus J. Girdzijausko asmeninė biblioteka. 2007 m. Antanas Paupyje surengė advokato, politikos ir visuomenės veikėjo Mykolo Sleževičiaus 125-osioms gimimo metinėms skirtą minėjimą, buvo pastatytas koplytstulpis. Gaila, bet liko nebaigtas paskutinis darbas – sudaroma bendražygio profesoriaus Juozo Girdzijausko atminimui skirta knyga.
Tikriausiai nesuklysime sakydami, kad Antano Pociaus gyvenimo moto tapo prieš du šimtmečius S. Stanevičiaus parašyti žodžiai „Gera tėviškei daryti“, tapę ir S. Stanevičiaus bendrijos šūkiu. Mums labai trūks neišsenkančios Antano Pociaus energijos, jo generuojamų idėjų. Tebūnie jam lengva tėviškės žemė.
