Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra. Noriu pakviesti visus sunkiau besiverčiančius gyventojus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę kreiptis dėl kompensacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.
KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
· kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
· kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt
KELETAS PAVYZDŽIŲ: KAIP SKAIČIUOJAMOS BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS IR KAS JAS GALI GAUTI
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus kompensuojamos.
Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (du tėvai ir du vaikai), kai vieno iš tėvų darbo užmokestis – MMA (533 Eur į rankas), o kito iš tėvų – vidutinis darbo užmokestis (1060 Eur į rankas), už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 16,33 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 kv/m) bus kompensuojamos.
