Šiemet šalyje atvirosiose teritorijose kilo 157 gaisrai, išdeginę per 660 arų pievų, ražienų, miško paklotės ir kt. Vien kovo mėnesį jau kilo 102 tokie gaisrai, iš jų 36 – Vilniaus apskrityje.
„Gyventojų įprotis deginti pernykštę daug žalos pridaro ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į jų sodybas ar ūkinius pastatus, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Norime gyventojus ne tik informuoti apie tokių gaisrų pavojų ir žalą, bet ir priminti jiems atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą.“
Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 50 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur baudos.
