Kada nauji apgamai laikomi įprastu reiškiniu?
Melanocitiniai apgamai, dar vadinami melanocitiniais nevusais, yra labai dažni. Jie gali būti įgimti arba atsirasti vėliau. Daugiausia naujų apgamų susiformuoja vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje. Vėliau jų skaičius paprastai stabilizuojasi, o dalis apgamų su amžiumi gali išblukti ar palaipsniui išnykti.
Todėl naujas apgamas 20-ies metų žmogui savaime nėra priežastis nerimauti. Tačiau tai nereiškia, kad vyresniame amžiuje naujų apgamų atsirasti negali. Suaugus naujai pastebėtą darinį verta stebėti atidžiau. Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja naują apgamą, atsiradusį po 30 metų, parodyti dermatologui, ypač jeigu jis skiriasi nuo kitų apgamų arba keičiasi.
Svarbu ir tai, kad nėra vienos griežtos ribos, pavyzdžiui, 25 ar 30 metų, po kurios kiekvienas naujas apgamas būtų laikomas nenormaliu. Vertinamas visas vaizdas – žmogaus amžius, odos tipas, šeimos istorija, apgamo išvaizda ir jo pokyčiai.
Kas lemia apgamų atsiradimą?
Apgamas susiformuoja, kai tam tikroje odos vietoje susitelkia pigmentą gaminančios ląstelės – melanocitai. Naujų apgamų atsiradimui įtakos gali turėti genetiniai veiksniai, amžius ir ultravioletinė spinduliuotė. Žmonės, kurių šeimoje artimieji turi daug apgamų, taip pat dažnai jų turi daugiau.
Saulės poveikis ypač svarbus vaikystėje ir paauglystėje, tačiau nauji apgamai gali atsirasti ir suaugus. Dėl šios priežasties odą verta saugoti ne tik siekiant išvengti nudegimų ar fotosenėjimo, bet ir dėl bendros odos sveikatos. Reguliarus kremo nuo saulės naudojimas ir odos pridengimas intensyvios saulės metu yra paprastos priemonės, padedančios sumažinti UV spinduliuotės poveikį.
Kartais žmogui atrodo, kad apgamas atsirado staiga, nors iš tiesų jis galėjo būti labai mažas, šviesus ir anksčiau tiesiog nepastebėtas. Todėl vien prisiminimas, kad „šito apgamo anksčiau nebuvo“, dar neleidžia spręsti, kad darinys yra pavojingas.
Kada naują apgamą reikėtų parodyti dermatologui?
Svarbu stebėti ne tik naujus darinius, bet ir jau esančių apgamų pokyčius. Į dermatologą verta kreiptis, jei apgamas pradeda augti, keičia formą ar spalvą, niežti, kraujuoja, šlapiuoja arba atrodo kitaip nei kiti kūno apgamai.
Vertinant apgamą dažnai naudojama ABCDE taisyklė:
Svarbus ir vadinamasis „bjauriojo ančiuko“ principas – darinys, kuris aiškiai skiriasi nuo kitų žmogaus apgamų. Kartais būtent toks skirtumas, o ne vien konkretus apgamo dydis ar spalva, paskatina kreiptis į specialistą. Vieno požymio nebūtinai pakanka išvadai apie ligą, tačiau neįprastus pokyčius verta parodyti dermatologui.
Ar naujas apgamas visada reiškia melanomą?
Ne. Dauguma apgamų yra gerybiniai, todėl naujo darinio pastebėjimas savaime nereiškia, kad tai melanoma. Kita vertus, melanoma gali pasirodyti kaip naujas odos darinys arba pakitęs anksčiau buvęs apgamas, todėl įtartinų pokyčių nereikėtų ignoruoti.
Jeigu apgamas nuolat kliūva už drabužių, yra nepatogioje vietoje ar kelia estetinių rūpesčių, jo pašalinimas taip pat gali būti svarstomas. Pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su dermatologu, kuris įvertintų darinį ir prireikus rekomenduotų tinkamiausią jo šalinimo būdą. Po konsultacijos, nusprendus apgamą šalinti, registruotis apgamo šalinimui galima internetu.
Galiausiai nereikėtų laukti, kol apgamas taps akivaizdžiai didelis ar pradės skaudėti. Reguliariai apžiūrint odą lengviau pastebėti naujus darinius ir jų pokyčius. Patogu kartais apžiūrėti ir sunkiau matomas kūno vietas, pavyzdžiui, nugarą, galvos odą, pėdas ar tarpupirščius. Jei naujas apgamas atrodo neįprastai arba pradeda keistis, jo įvertinimą geriausia patikėti dermatologui.
Taigi nėra vienos griežtos amžiaus ribos, kada nauji apgamai visiškai „nebeturėtų“ atsirasti. Jauname amžiuje jų atsiradimas yra dažnas, tačiau suaugus naujai pastebėtus ar besikeičiančius darinius verta vertinti atidžiau. Svarbiausia ne pats apgamo skaičius ar atsiradimo faktas, o jo išvaizda, pokyčiai ir bendras odos vaizdas.