Oficialios statistikos, reprezentuojančios, kiek Lietuvos paauglių naudojasi įvairiomis socialinių tinklų platformomis, nėra, tačiau socialinių tinklų ekspertas ir tyrėjas Denis Petrina sako, kad mūsų šalyje atsispindi pasaulinės tendencijos. „2018 m. amerikiečių „Pew Research Center“ vykdyto tyrimo rezultatai rodo, kad pusė paauglių turi „Facebook“ profilį, tačiau aktyviai juo naudojasi tik 10 proc. Tarp populiariausių socialinių tinklų šioje amžiaus grupėje pirmauja audiovizualiniai: „YouTube“, „Instagram“, „Snapchat“, – atskleidžia specialistas.
Jis pamini ir pastaraisiais metais Lietuvoje vis didesnį populiarumą įgyjantį „Tik Tok“: 2020 m. „Statista“ duomenys rodo, jog trečdalis jo vartotojų yra 10–19 metų amžiaus. Lietuvoje populiarėja ir kiek labiau nišiniai socialiniai tinklai, kilę iš žaidėjų (angl. gamers) kultūros – į bendruomenes orientuotas „Discord“ ir tiesioginio transliavimo platforma „Twitch“.
„Facebook“ palieka dėl privatumo ir reklamų
- Petrina sako, kad viena iš priežasčių, kodėl paaugliai renkasi alternatyvas „Facebook“, yra jų privatumo ir nepriklausomybės siekis. „Kai dabartiniai paaugliai „atkeliavo“ į „Facebook“, jis jau buvo „apgyvendintas“ vyresnių kartų: čia dažnai savo anketas turi tėvai, giminės ar mokytojai, galintys matyti, kuo dalinasi paauglys. Be to, šis tinklas mažai ką gali pasiūlyti jaunam žmogui – visos paaugliams aktualios funkcijos, tokios kaip nuotraukų ir kitos vaizdinės medžiagos dalinimasis, susirašinėjimas, žymių asmenų sekimas ir panašios, yra geriau išpildytos kitose platformose“, – argumentuoja ekspertas.
Dar vienas svarbus motyvas – kituose socialiniuose tinkluose suteikiama anonimiškumo arba tik dalinio tapatybės atskleidimo galimybė. Dėl jos paaugliai gali jaustis laisvesni, nes žino, kad nebus diskriminuojami, vertinami ar išjuokiami, o taip pat galės bendrauti temomis, kuriomis galbūt vengtų bendrauti, jei būtų atpažįstami.
Su anonimiškumu susijęs ir reklamos aspektas, mat anonimiškumas dažniausiai reiškia mažiau rinkodaros tikslais platinamo turinio. „Net įprastam vartotojui „Facebook“ reklama yra ganėtinai įkyri, o kadangi paaugliai dažniausiai patys dar negeneruoja pajamų, tai reklama jiems praktiškai nėra aktuali, ji juos erzina ir verčia ieškoti skaitmeninių erdvių, kur jiems nebūtų brukamas nereikalingas turinys“, – teigia D. Petrina.
Svarbus ne tik skaitmeninis raštingumas, bet ir edukacija
Pašnekovas neslepia, kad anonimiškumas susijęs ne vien su teigiamais dalykais, o turi ir neigiamų aspektų. „Pagrindinė problema yra disproporcija – nors pats vartotojas išlieka anonimiškas, jis gali skleisti informaciją apie kitus, neanoniminius žmones. Pasitaiko tikrai nesmagių atvejų, kai paaugliai sukuria atskirą kanalą, kuriame grupė šaiposi iš vieno žmogaus. Man norėtųsi, kad šiuo požiūriu tiek paaugliai, tiek kiti vartotojai būtų sąmoningesni ir nesinaudotų savo anonimiškumu kaip priedanga, leidžiančia elgtis neetiškai, o kartais – net pažeisti įstatymus“, – sako jis.
Viešojoje erdvėje daug kalbama ir apie bendrai socialinių tinklų keliamą žalą – pavyzdžiui, tam tikro kūno įvaizdžio propagavimą, tobulo gyvenimo iliuziją ir būdus lengvai užsidirbti daug pinigų. Su tuo sutinka ir D. Petrina, akcentuodamas, kad tokių problemų sprendimas yra ne vienokie ar kitokie ribojimai, o edukacija. „Viena vertus, naudojimasis socialiniais tinklais reikalauja bent minimalaus skaitmeninio raštingumo, kita vertus – kritinio mąstymo ir suvokimo, kad gražus paveiksliukas, kuris yra matomas ekrane, nebūtinai atspindi gyvenimą anapus ekrano. Sakyčiau, kad tai yra struktūrinė problema, todėl ir apie ją reikėtų diskutuoti ir spręsti struktūriškai – mano požiūriu, mokykloje turėtų būti privalomas švietimas apie medijų įtaką, juk jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau galėčiau iškelti retorinį klausimą: ar tarp mokytojų turime daug specialistų, galinčių kokybiškai šviesti jaunus žmones šia tema?“, – klausia jis.
Edukuoti jaunus žmones apie skaitmenines technologijas padeda projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamos veiklos jaunimui. Įvairių renginių metu dėmesys skiriamas ne tik praktinių įgūdžių ugdymui, bet ir tokiems klausimams, kaip bendravimo skaitmeninėje erdvėje etika, informacijos atranka ir kritinis vertinimas. „Tai yra labai svarbios temos, nes technologijos, nors ir atneša neribotų galimybių, taip pat kelia ir iššūkių. Todėl kalbėtis ir šviesti jaunimą tokiais klausimais, kaip pagarba vienas kitam bendraujant „per ekraną“, informacijos šaltinių patikimumas, kritinis mąstymas, socialinių tinklų poveikis, yra būtina“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė–Garunkštienė.
Tarp ateities tendencijų – mažesnis socialinių tinklų naudojimas
Nors šiandien socialiniai tinklai yra neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis, D. Petrinos teigimu, ateityje tokia situacija turėtų keistos. Tarp rinkodaros agentūros „Hubspot“ apžvelgtų 2020 m. medijų tendencijų – jau šiandien akivaizdūs „Tik Tok“ iškilimas, nuomonės formuotojų populiarumas, duomenimis pagrįsta rinkodara, papildytos ir virtualios (AR, VR) tikrovės technologijų integravimas. „Tačiau ryški ir dar viena tendencija – sąmoningas žmonių pasitraukimas iš socialinių tinklų. Vienas iš būdų tai padaryti – pabėgimas į vadinamąjį „Dark Social“: labiau personalizuotas erdves, kaip, pavyzdžiui, pokalbių programėlės, kur bent jau kol kas galima pasislėpti nuo vis augančios informacijos lavinos“, – atskleidžia jis.
Anot eksperto, nemažai žmonių ima rinktis skaitmeninės detoksikacijos (angl. Digital Detox) strategiją – pavyzdžiui, nevartoja skaitmeninio turinio tam tikromis savaitės dienomis arba padaro pertrauką nuo socialinių tinklų vartojimo. „Apskritai formuojasi „skaitmeninės gerovės“ (angl. Digital Wellness) paradigma, prie kurios prisideda ir patys socialinių tinklų turinio kūrėjai – ką, be abejo, vertinu labai teigiamai“, – sako socialinių tinklų ekspertas.
Komentuoti