Yra žmonių, kurie išeina, tačiau jų ištarti žodžiai, paliktos mintys ir kūryba pasilieka. Jie sugrįžta knygų puslapiais, eilėmis, prisiminimais ir tais ypatingais susitikimais, kuriuose vėl prabunda tai, kas brangu. Toks buvo ir šis rytmetys – kupinas pagarbos, jautrumo ir šviesaus prisiminimo apie žmogų, kurio kūryboje gyvenimas atsiskleidė įvairiausiomis spalvomis.

Renginio pradžioje sveikinimo žodžius tarė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Danguolė Kasparavičienė. Jos žodžiai tapo gražiu įvadu į rytmetį, kuriame susitiko muzika ir literatūrinis žodis.

Ypatingą nuotaiką sukūrė RRKC Betygaloje moterų vokalinio ansamblio „Lelyka“ (vadovė Vaida Aputytė) poetinė-muzikinė programa „Laimę pažinęs“. Skambėjusios dainos ir poezija susiliejo į jautrų pasakojimą apie gyvenimą, žmogaus patirtis, laimės paieškas ir gebėjimą ją atpažinti paprastuose, bet labai svarbiuose dalykuose.

Po muzikinės programos žodis priklausė literatams. Jų poetiniai skaitymai tapo savotišku kūrybiniu pokalbiu su prisimenamu autoriumi, su jo pasaulėjauta ir kiekvienam savaip artimomis gyvenimo temomis. Kiekvienas skaitomas kūrinys turėjo savo nuotaiką, savą mintį ir jausmą, o skirtingi balsai susijungė į bendrą pagarbos ir atminimo akimirką.

Renginio pabaigoje žodį tarė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė, pasidžiaugusi literatų susitikimais, gražia bendryste ir kūrybiniu polėkiu, kuris suburia, įkvepia ir skatina dalintis.

Pasibaigus skaitymams, pokalbis nenutrūko. Literatai dar ilgai dalijosi kūrybiniais įspūdžiais, mintimis ir prisiminimais prie arbatos puodelio. Juk tokie susitikimai svarbūs ne vien dėl išgirstų eilių – jie suartina, įkvepia, skatina kurti ir primena, kad literatūra gyva tol, kol yra ją skaitančių, jaučiančių ir savo žodžiu besidalijančių žmonių.

Rytmetys „Laimę pažinęs“ dar kartą paliudijo, kad laimė dažnai slypi ne dideliuose įvykiuose, o gebėjime sustoti, išgirsti kitą, pasidalyti savo kūryba ir pabūti kartu. O išėjusių kūrėjų atminimas gyvena tol, kol jų žodžiai randa kelią į mūsų širdis.