Asamblėja prasidėjo simboliniu akcentu – Arvydo Ališankos skulptūros „Geležinis kukutis“ atidengimu prie Dominikonų vienuolyno parko. Vėliau diskusijos persikėlė į biblioteką, kur buvo gvildenami aktualūs klausimai:
Kaip šalies kultūros strategija dera su Raseinių miesto plėtros planu?
Kodėl mieste vis dar nėra kino?
Kaip saugoti kultūros paveldą, ypač Dominikonų vienuolyno kompleksą?
Kokie procesai vyksta valstybėje – kur slypi rizikos, o kur galimybės?
Ir, žinoma, apie laisvą žodį bei kultūros situaciją Lietuvoje.
Pranešimus skaitė Arūnas Kazlauskas, Saulius Matelis, Vytautas Puidokas ir Arnas Zmitra, pristatydami rajono kultūros raidos perspektyvas, paveldo išsaugojimo problemas bei kino sklaidos galimybes Raseiniuose. Diskusijoje apie valstybės procesus ir laisvą žodį dalyvavo svečiai Arvydas Urba, Kristupas Naraškevičius, Gintarė Masteikaitė ir Jonas Tertelis.
Renginio metu vyko atviras mikrofonas, kur bendruomenės nariai galėjo išsakyti savo pastebėjimus, idėjas ir lūkesčius. Aktyviai buvo diskutuojama kokia yra šiandieninė Raseinių tapatybė, kokia ji galėtų būti ateityje, kaip išsaugoti, įveiklinti ir, galbūt, kurti miesto veidą per kultūros paveldą. Kaip gyventojai gali aktyviau įsilieti į miesto kūrimo procesus ir gerinti tarpusavio bendradarbiavimą.
Ši pilietinė iniciatyva nėra susijusi su jokiais politiniais dariniais – jos tikslas skatinti dialogą, bendruomenės įsitraukimą ir ilgalaikį požiūrį į miesto bei valstybės ateitį. Kokią istoriją pasakos Raseiniai po 5, 10 ar 50 metų? Ką galime išsaugoti, atkurti, o ką sukurti naujai? Atsakymų ieškojome kartu.
Ačiū visiems, kurie atvyko, klausėsi, diskutavo ir kūrė šį vakarą. Tokie susitikimai primena, kad kultūra gyva, o valstybė stipri ten, kur yra bendruomenė!
