Pagrindinės automobilių gaisrų priežastys yra kelios.
Netvarkinga, neprižiūrima kuro tiekimo sistema. Nėra skirtumo, kokius degalus (benziną, dyzeliną ar dujas) naudoja automobilis. Jo kuro padavimo sistema turi būti prižiūrima. Ypač tai aktualu senesniems automobiliams. Reikalas tas, kad eksploatuojant automobilį variklio skyriuje kaupiasi dulkės, tepalų, kuro likučiai. Visa tai sudaro labai degų sluoksnį ir, jeigu tai dar papildo kuro nutekėjimas, užtenka nedidelės kibirkštėlės, kad automobilį apimtų liepsnos. Beje, gaisrai dažniausia kyla būtent variklio skyriuje, tad šį skyrių reikia nuolat prižiūrėti ir valyti.
Automobilio gaisro priežastimi gali tapti netvarkinga elektros įranga ir prasta automobilio techninė būklė – nusidėvėję, nudegę laidai, nesandari dujų išmetimo sistema, problemų keliantis variklis. Taigi, norint išvengti tokių „staigmenų”, būtina sekti automobilio būklę: tikrinti laidus, dujų išmetimo sistemą ir kt.
Dar viena gaisro priežastis – besitrinančių detalių perkaitimas. Lengviesiems automobiliams tai mažiau aktualu, tačiau didelių vilkikų vairuotojai to neturėtų pamiršti. Pakrauto vilkiko judančioms detalėms tenka didelės apkrovos, detalės sąveikauja tarpusavyje, kaista. Tai, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, gali tapti gaisro priežastimi. Šiuo atveju patarimas būtų tas pats – stebėti automobilio techninę būklę, tikrinti jį prieš kiekvieną didesnę kelionę, laiku keisti susidėvėjusias detales.
Transporto priemonė gali užsidegti ir dėl „pašalinių veiksnių”. Pavyzdžiui dėl netyčia numestos nuorūkos, kuri gali sukelti gaisrą automobilio salone, bagažinėje. Gali užsidegti eismo įvykio metu stipriai apgadintas automobilis. Ypač pavojingi tokiu atveju senieji automobilių dujų balionai, neturintys daugiafunkcio vožtuvo. Šiuo metu daugelis automobilininkų turi modernius balionus su tokiais vožtuvais, o tada, kai dujinė įranga tik pasirodė Lietuvos rinkoje, dėl jos kildavo daugelis tragiškai pasibaigusių gaisrų. Dujos dega labai greitai ir kaitriai, todėl užgesinti automobilį be ugniagesių gelbėtojų pagalbos paprastai neįmanoma. Jeigu jūsų automobilyje vis dar stovi seno pavyzdžio dujų balionas, kuo skubiau pakeiskite jį. Taupymas gali būti pražūtingas.
Gaisro priežastimi gali būti ir netinkamai sujungta arba neaiškios kilmės aparatūra – per didelės apkrovos sudegina laidus, kurie sukelia trumpą jungimą, vėliau galintį peraugti į gaisrą. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai gaisrus automobilyje sukelia ir sertifikuota, firminėje parduotuvėje įsigyta, aparatūra.
Žiemą dažniausiai automobiliai užsidega bandant juos užvesti. Nepavykus automobilio užvesti pirmu raktelio pasukimu, prieš bandant antrą kartą, išlipti ir gerai jį apžiūrėti – patikrinti matomų laidų ir kontaktų būklę, pažiūrėti, ar nėra kuro nutekėjimo, nes neužsivedantis automobilis rodo, kad sistemoje kažkas negerai. Taip pat reikia būti atidžiam užvedant automobilį nuo kito automobilio. Jeigu pasigirsta specifinis spragsėjimas, laidai pradeda kibirkščiuoti ar pasklinda svylančios plastmasės kvapas, darbą reikia nutraukti.
Vasarą automobiliai dažniau dega dėl perkaitimo. Saulėkaitoje paliktas automobilis smarkiai įkaista, užtenka mažiausios kibirkšties, kad įkaitę paviršiai suliepsnotų. Būtent dėl to vasarą užfiksuojama daugiau transporto priemonių gaisrų. Siekiant, kad automobilis neperkaistų, jį reiktų statyti pavėsyje.
Atminkite – jei automobilio laidai ar kontaktai kibirkščiuoja, salone nuolat jaučiamas kuro ar svylančios plastmasės kvapas, pasirodo dūmai – tai aiškiai rodo, kad iki gaisro – vienas žingsnis. Tokį automobilį reikia skubiai varyti į artimiausią servisą ir ieškoti problemų
Jeigu visgi gaisro išvengti nepavyko ir, tarkim, iš variklio skyriaus veržiasi dūmai, reikia tuojau pat sustoti, išjungti variklį, bet raktelius palikti spynelėje, kad neužsirakintų automobilio vairas. Kiekviename automobilyje privalo būti veikiantis, turintis patikrą gesintuvas.
Jeigu dūmai kyla iš variklio skyriaus, reikia tik truputį praverti variklio dangtį ir purkšti į vidų. Jokiu būdu nepakelkite viso dangčio, nes tada, liepsnai gavus oro, gali iššokti ugnies pliūpsnis. Jeigu vieno purškimo neužteko, po kelių sekundžių reikia pakartoti. Vėliau, jeigu gaisrą pavyko apmalšinti, galima pakelti visą dangtį ir dar kartą variklį „palaistyti” gesintuvu. Jeigu gaisro per pirmas kelias minutes lokalizuoti nepavyko, skubiai kvieskite ugniagesius gelbėtojus (juos galima kviesti ir iškart). Tokiu atveju gesinimas gali užtrukti. Jeigu vieno gesintuvo nepakako (arba jo nebuvo), reikia naudoti parankines priemones – nedegų audinį, vandenį, žemę. Nedegų audinį galima įsigyti daugelyje parduotuvių. Užmetus jį ant liepsnos, ji nebegauna oro ir gęsta. Taip pat efektyvu užberti žemių, jei leidžia aplinkybės.
Jeigu gaisras kilo salone, dažniausiai gaisrai kyla priekinėje automobilio panelėje, gesinimo darbai tie patys – naudojamas gesintuvas, o jam pasibaigus – pagalbinės priemonės. Gaisrai salone kyla rečiau ir yra mažesni, nes ten nėra tiek potencialiai degių medžiagų kaip variklyje.
Taigi, norėdami važinėti saugiai ir netapti statistikos dalimi, rūpinkitės savo automobilio technine būkle, laikykite variklį ir variklio skyrių švarų, visada turėkite po ranka veikiantį gesintuvą. Gero saugaus kelio.
Raseinių PGT vyr. inspektorius A. Kantautas