Iš pradżių beveik visi suvaidino įvairias buitines, kasdienines situacijas ,,nebylaus teatro” metodu, po to laisvai reiškė mintis, po pasirodymų išklausė komentarus, patarimus.
Antroji valandėlės dalis buvo skirta suvaržymams. Sukabintomis rankomis mokiniai mėgino nupiešti ,,kolektyvinį” katiną, sugalvoti jam vardą.
Atlikę užduotis sėdome refleksijai ,,Ką apie šią valandėlę pasakoja trys jų nupiešti katinai : Tomas, Ažuolas ( be nosinės ) ir Rokas.”
Daugelis džiaugėsi įdomia valandėle, galimybe pavaidinti. Vienas mokinys paklausė katino Ažuolo, kodėl jis toks liūdnas? Atsakymas buvo labai geras: ,,Nes mane sukūrę menininkai pamiršo uždėti nosinę!” .
