Visgi, nedideli namai (iki 80 kv. metrų) tampa vis populiaresniu būsto pasirinkimu. Beje, ne tik tų, kurie yra įsprausti į turimo biudžeto rėmus. O tai rodo, kad šie namai turi pagrįstų privalumų, kurie leidžia jiems konkuruoti su didesnio ploto namais. Štai keletas iš jų:
Paprastesnis procesas. Visų pirma, planuojant statyti namą iki 80 kv. metrų soduose, yra nereikalingas statybos leidimas. Tai jau sutaupo bent du mėnesius laiko. Be to, tokio ploto namo projektavimo procesas vyksta kur kas trumpiau nei būsto, kurio kvadratūra viršija 80 kv. metrų. Pavyzdžiui, pasirinkdami statyti mažesnį būstą, įprastai projektavimo procesas iki statybų pradžios truks 4-6 mėnesius. Tuo tarpu, renkantis statyti didesnį būstą, šis procesas truks apie 6-8 mėnesius. Todėl, jeigu laiko faktorius jums yra ganėtinai svarbus, į šiuos terminus vertėtų atsižvelgti.
Mažesnės išlaidos. Reikėtų pradėti nuo to, kad namų iki 80 kv. metrų projektai paprastai kainuoja mažiau nei didesnio ploto namų. Be to, kuo didesnio ploto namas yra statomas, tuo daugiau išlaidų jis pareikalaus. Ir atitinkamai, kiekvienas „sutaupytas“ kvadratinis metras atitinkamai yra mažiau skausmingas finansiškai. Ypatingai, jeigu stengiamasi taupyti ir tilpti į griežtai suplanuotą būsto statybos sąmatą. Pasirinkdami statyti namą, kurio plotas neviršys 80 kv. metrų, neprivalėsite samdyti statybos darbų vadovo ir statybos techninę priežiūrą vykdančio specialisto. Nors, norint užtikrinti statybos darbų kokybę, techninį prižiūrėtoją samdyti patartina, tačiau teisiškai (priešingai nei statant didesnį nei 80 kv. metrų namą) nėra privaloma. Turite laisvę rinktis!
Kompaktiškumas. Paprastai būstą besirenkantys žmonės erdvę vertina kaip faktorių, galintį išspręsti problemas, kilusias gyvenant bute. Tai gali būti, pavyzdžiui, erdvės ar privatumo trūkumas. Šios problemos gali būti nesunkiai išsprendžiamos iš anksto racionaliai suplanavus būsto erdvę. Be to, pasitelkus tam tikras apšvietimo bei baldų parinkimo taisykles, vizualiai padidinsite gyvenamąją erdvę. Taigi, didesnis būstas – ne visuomet yra pranašesnis. Netgi – priešingai, labai tikėtina, kad nepatikėję būsto projektavimo į profesionalų rankas ir vėl susidursite su ta pačia – vietos ir privatumo stokos – problema.
Praktiškumas. Neretai vaikams pradėjus savarankišką gyvenimą atskirai ir tėvams likus gyventi dviese, jų būstas tampa per didelis. Tad įvertinus patiriamas išlaidas paaiškėja, kad sumažėjus gyventojų skaičiui tokiame name gyventi mažų mažiausiai nepraktiška. Nemaža dalis pinigų, skiriamų namo eksploatavimui, priežiūrai bei mokesčiams galėtų būti paskirta kitoms reikmėms, jeigu šeima dar prieš pasirinkdama būstą būtų numačiusi keletą žingsnių į ateitį. Todėl, būste gyvensiančių asmenų skaičius bei ateities perspektyva turėtų būti atidžiai įvertinama prieš pasirenkant vieno ar kito dydžio būstą.
Tinkamo būsto paieškos reikalauja laiko įvertinti turimų alternatyvų privalumus ir trūkumus bei tai, kaip šie koreliuoja su būsimų namo savininkų poreikiais. Taigi, vienareikšmiškai išskirti geresnį, renkantis tarp mažesnio ir didesnio būstų, variantą, nepavyks. Visgi apibendrinant reikia pripažinti, pasirinkimas statyti arba įgyti namą, kurio plotas neviršytų 80 kv. metrų, yra vertas dėmesio dėl jau išvardytų savybių. O tiems, kuriems gyvenamojo ploto erdvė būste tebekelia abejonių, visuomet išlieka alternatyva turimą namo erdvę praplėsti.