Svarbu pažymėti, kad savivaldos institucijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, turi visų pirma siekti užtikrinti deramą pagarbą žuvusiems (mirusiems) ir jų palaidojimo vietoms bei garantuoti tinkamą šių vietų apsaugą.
Atnaujintame apraše nustatyta, kad sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kurie yra nacistinės Vokietijos ar SSRS kariuomenės ar kitų šių valstybių specialiųjų tarnybų, vykdžiusių Lietuvos gyventojų represijas, veiklą ar jų narius propaguojančios skulptūros, atvaizdai, užrašai ar kiti simboliai. Ši nuostata netaikoma neveikiančiose kapinėse, palaikų laidojimo ar užkasimo vietose esantiems kapams ar antkapiams.
„Pakeistas kriterijų aprašas niekaip nepaveiks pačių kapaviečių ar jų antkapių – priešingai nei bando tvirtinti Lietuvai nedraugiškos jėgos, su mirusiaisiais nekovojame ir gerbiame jų amžinojo poilsio vietas, taip pat privalome paisyti ir Ženevos konvencijos įpareigojimų. Tačiau okupantų palikti monumentai, daug metų darkę mūsų miestų ir miestelių viešąsias erdves, nėra suderinami su šiuolaikinės Lietuvos veidu, – sako kultūros ministras S. Kairys. – Šiandien matome, kokius baisumus Kremliaus režimas vykdo už savo laisvę kovojančioje Ukrainoje. O juk paminklai, tebestovintys Lietuvoje, dažnu atveju skirti šlovinti taip pat besielgusiems okupantams.“
Kultūros ministro įsakymu pakeitus kriterijus, sovietiniai paminklai vietos bendruomenių ar savivaldos atstovų prašymu gali būti iš naujo svarstomi vertinimo tarybų ekspertų, paminklams panaikinama teisinė apsauga, taip sudarant galimybę juos nukelti.
Į Kultūros vertybių registrą įrašyta 160 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų Lietuvoje.