Pasak gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės, bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga.
„Protrūkių žemėlapyje matome, kad dvejose srityse – gamybos ir prekybos – aktyvių protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, išaugo. Tokius rodiklius siejame su darbuotojų sugrįžimu į darbo vietas, apskritai didėjančiu žmonių mobilumu“, – sako D. Razmuvienė.
Be to, anot jos, duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje svari išlieka užsikrėtimų šeimose dalis – trečdalis užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.
Gamybos bei prekybos srityse atitinkamai praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 53 (savaitę prieš tai – 45) ir 42 (savaitę prieš tai – 33) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Taip pat daugiau aktyvių protrūkių praėjusios savaitės pabaigoje, lyginant su laikotarpiu prieš tai, registruota paslaugas teikiančiose įmonėse – 18 protrūkių (prieš savaitę – 10).
Be to, praėjusią savaitę nežymus aktyvių protrūkių augimas registruotas maisto pramonės, statybų įmonėse, gydymo įstaigose.
Tuo metu, logistikos ir transporto sektoriaus, taip pat siuvimo, baldų gamybos įmonėse registruotas aktyvių protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, išliko nepakitęs.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 360 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kai savaitę prieš tai – 310 protrūkių.
NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.