Balandžio viduryje paskelbta, kad 100 šalies medikų paragino Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę atkreipti dėmesį į teigiamą vitamino D naudą mažinant sunkių COVID-19 užsikrėtimų skaičių ir švelninant infekcijos pasekmes.
Jų teigimu, didesnis vitamino D lygis kraujyje yra susijęs su mažesniu SARS-CoV-2 infekcijos pasireiškimo dažniu, sumažina sunkios formos pasireiškimo riziką bei gali paveikti koronaviruso ligos eigą teigiama linkme.
Ar pandemijos akivaizdoje vitaminas D išties gali tapti veiksminga kovos priemone bei kuo pakankamas šio vitamino kiekis svarbus net užsikrėtus, pasakoja
Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikose dirbanti medicinos mokslų daktarė Asta Aukštakalnienė ir Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas, VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas prof. Virginijus Šapoka.
Vitamino D trūkumas – paplitusi problema
Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikose dirbanti medicinos mokslų daktarė teigia, kad su vitamino D stoka susiduria didžioji dalis visuomenės, nepriklausomai nuo amžiaus.
„Vitamino D trūkumas yra būdingas žmonėms praktiškai visus metus, tačiau mūsų šalyje atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nuo spalio iki gegužės mėnesio su šio vitamino stoka susiduria net 70 proc. lietuvių. Be abejonės, tam didelę įtaką turi ir nedėkingas klimatas, kadangi vasaros sezonas nėra ilgas, o ir dažnai jis būna apsiniaukęs, vėsokas ir su mažai saulės spindulių“, – pasakoja A. Aukštakalnienė.
Medicinos mokslų daktarės teigimu, didžiausia šio vitamino stokos rizika kyla žmonėms, vyresniems nei 70 metų. Vitaminą D, gaunamą iš saulės spindulių, jų oda pasisavina 5 kartus lėčiau nei 20-30 m. žmonės.
Tačiau A. Aukštakalnienė pabrėžia, kad šio nepakankamas šio vitamino kiekis organizme nėra problema, su kuria susiduria išskirtinai Lietuvos gyventojai. Anot jos, pastebimas ryškis trūkumas ir tokių šalių visuomenėse, kurių klimatas yra gerokai palankesnis – Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
Priemonė imuniteto stiprinimui COVID-19 akivaizdoje
Daugelyje šalių stebint nemažėjančius užsikrėtimo COVID-19 infekcija atvejus, pradėta vis garsiau kalbėti apie vitaminą D, kaip veiksmingą prevencinę priemonę išvengiant sunkių užsikrėtimo formų.
Anot Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovo, VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovo prof. Virginijaus Šapokos, plečiantis COVID-19 virusu persirgusioms žmonių grupėms, vis daugiau atliekama tyrimų, kurie rodo vitamino D svarbą siekiant išvengti sunkių koronaviruso atvejų. Jo teigimu, taip yra todėl, kadangi vitaminas D reikšmingai sustiprina imuninį atsaką sąlytyje su COVID-19 infekcija.
Jam antrina ir medicinos mokslų daktarė A. Aukštakalnienė. Jos teigimu, apie tai, kokią įtaką vitaminas D turi imunitetui, pradėta vis garsiau kalbėti pastaraisiais metais.
„Nors nuo seno visi žinome, kad vitaminas D yra būtinas kaulų struktūrai, jų tvirtumui palaikyti, turbūt pastaruosius 3 metus vis labiau kalbama apie vadinamąjį autokrininį šio vitamino poveikį, t.y. šis vitaminas yra stiprus vaistas imunitetui stiprinti. Ypatingai turint omenyje dabartinę viruso situaciją, imuniteto stiprinimas tampa dar aktualesnis“, – teigia ji.
Lengvesnė ligos eiga, mažesnis mirštamumas
Pasak prof. Virginijaus Šapokos, prielaidas kalbėjimui apie tai, kodėl būtina vartoti daugiau vitamino D koronaviruso kontekste, sudaro naujausi įvairiose pasaulio šalyse atliekami tyrimai. Jie, anot profesoriaus, rodo akivaizdų ryšį tarp vitamino D trūkumo ir sunkesnių infekcijos atvejų.
„Esant normaliam vitamino D kiekiui organizme, sergančiųjų patekimas į reanimacijos skyrius yra žymiai retesnis nei tų, kuriems būdingo jo stoka. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, apibendrinusi turimus duomenis išskyrė rizikos grupes – vyresnio amžiaus asmenis, kuriems būdinga vitamino D stoka, turi konkrečias ligas – ir jiems skyrė 4 mėnesius nemokamai skyrė vitamino D papildus 4 mėnesių laikotarpiui. Galimai dėl to, galimai ir dėl kitų priežasčių, buvo sumažinta medicinos įstaigų apkrova, o susirgusiųjų ligos formos buvo lengvesnės“, – pasakoja V. Šapoka.
Jo teigimu, didžioji dalis pastaraisias metais atliekamų tyrimų indikuoja, kad organizme turint normalų kiekį vitamino D, mažesnė mirštamumo nuo koronaviruso galimybė bei trumpesnė hospitalizacijos trukmė palyginti su asmenimis, kuriems būdingas minėto vitamino trūkumas.
Astos Aukštakalnienės teigimu, remiantis mokslininkų pateikiamais duomenimis, pacientams, kurių organizme yra normalus vitamino D kiekis, mirštamumas yra ženkliai, net iki 15 kartų mažesnis, o sunkių komplikacijų, kai reikalinga plaučių ventiliacija, rizika yra šešis kartus mažesnė.
„Dabartiniame COVID-19 kontekste gydytojai vis dažniau pacientams primena, kad jie nepamirštų gerti vitamino D, tačiau svarbu prisiminti, kad imunitetą palaikyti ir stiprinti būtina nuolat. Turint omenyje tai, kad kuo toliau, tuo labiau didėja rekomenduojama norma, kurią reikėtų suvartoti per parą, vitamino D svarba vis didės“, – apibendrina Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas.
