2020-06-02, antradienis, 16:13.     Šiandien Raseiniuose saulė teka 04:58, leidžiasi 21:59, dienos ilgumas 17:i.

,,Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje“

2020-04-16, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
,,Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje“

Biografinė apybraiža „Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje“,  (2019, Leidykla ,,Homo liber“ )  gražiai įsipina į visą žinomo istoriko publicisto  Juozo Brazausko knygų   vainiką,   atgaivinantį   sovietinio   režimo   iš   tautos   istorijos   išstumtus Lietuvos kultūros/politikos veikėjų vardus.

 

Visi   pasaulio   filosofai   patvirtina,   kad   tautų   istorijas   kuria   asmenybės.   Ne modernūs sporto stadionai, ne asfaltuoti keliukai nulėmė ir nulems Tautos istorijos veidą, o asmenybės! Pirmame knygos puslapyje tarp finansiškai jos gimimą parėmusių vardų dominuoja ir Raseinių rajono savivaldybė. Džiugu, kad   savo   žemietį   ariogališkį,   jaunos   nepriklausomos   Lietuvos   valstybės patikėtinį talentingą diplomatą pagerbia jo gimtasis kraštas!

 

Tokias   neeilines   asmenybes   prikelti   iš   užmaršties   logiškai   pirmiausia priklausytų mūsų istorikams mokytojams. Kas atsakytų, kiek tokių mokytojų dabar yra Lietuvoje? Kiek iš jų imasi parašyti moksleiviui parankių, įdomių, dominančių   mūsų   ateities   kartą   istorinių   knygelių,   papildančių   istorinių vadovėlių programinę medžiagą? Ar iš viso galėtume jų susirasti  bibliotekų ir knygynų lentynose?

 

Vargu... Kodėl?   Juk   mūsų   Lietuvos   valstybės   vingiai   visą   šimtmetį   buvo   labai sudėtingi, pragyventi carizmo ir bolševizmo dešimtmečiai, brutaliai iš pagrindų perrašinėjo   Tautos   istoriją,   stengėsi   į   ją   supilant   visą       sovietinės propagandos melą... Ar   kas  dėl to   susirūpino,   ar   dėjo pastangas   atstatyti   istorinę   tiesą,  ypač reikalingą žinoti mūsų jaunajai kartai? Ar nors kiek pasistengė, kad gimtų nauji   istorijos   vadovėlius   paremiantys   ir   papildantys   skaitinių   priedai vyresniųjų klasių moksleiviams, ypač tiems kurie nori studijuoti nesumeluotą Tautos istoriją, kurie toliau sieks tapti Lietuvos valstybės diplomatais, seimo ar vyriausybės patikėtiniais?..

 

Reikia pripažinti,  kad  istorijos  mokytojo  eksperto  (nuo1993  m.), publicisto Juozo  Brazausko  per  pastaruosius  dešimtmečius išleistų knygelių  istorinė vertė neįkainuojama. 

 

„Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje“   irgi pačiu laiku pasirodžiusi knyga apie (1918 metais) susikūrusios mūsų Lietuvos valstybės pirmąjį diplomatą Danijoje, vėliau kitose Skandinavijos valstybėse, kalbėjusį keliomis pasaulio kalbomis,   sugebėjusį   bendrauti   su     pasaulio   elitine   publika,   nepaprastai plataus   akiračio   inteligentą,   sukaupusį   išsilavinusio   europiečio   politinę kultūrinę patirtį, rašytoją  modernistą, pirmąjį lietuvių literatūros ekspresionistą Jurgį Savickį (1890-1952) - daug kam atvers akis. Knyga   turėtų   sudominti   ir   dabartinius   mūsų   diplomatus   ir   naujuosius emigrantus.   Jurgio   Savickio,   kaip   diplomanto,   veikla   turtingai   pasireiškusi jaunos Lietuvos užsienio diplomatijoje, kurią ir nenorėdamas imi lyginti su šiuolaikinės mūsų diplomatijos veidu – yra tiesiog  įspūdinga.

 

Perskaitai keletą J. Savickio patraukliai pateiktų autobiografinių duomenų iš jo dienoraščio „Žemė dega“, pastudijuoji J. Brazausko knygą nuo pradžios iki pabaigos, ir ima netyčia   rausti ausys, palyginus, kokie   diplomatai mūsų valstybei   atstovauja   dabar...   Žinoma,   lengva   viską   suversti   sovietinei priespaudai   ir   komunistiniam   aukėjimui,   tačiau,   kad   Lietuvos   URM   mažai dėmesio kreipia į tai, kokio lygio ir intelekto diplomatą „pakrikštija“ vykimui į aukštai išsivysčiusią užsieno šalį – visiems aišku ir be jokių komentarų...

 

Reikia   stebėtis   autoriaus   kruopštumu   ir   darbštumu   surinkti   iš   keliolikos pasaulio šalių ir keliolikos Lietuvos archyvų medžiagą apie Tėvynės reikalams atsidvusį diplomatą, bet kartu reikia pripažinti ir autoriaus neeilinį talentą tą medžiagą sklandžiai supinti į nuoseklų visos knygelės audinį, jos spalvingai patrauklią  ornamentiką   taip, kad   atsiskleistų diplomato  įvairiapusiškumas: įgimtas meninį talentas, politinė, ekonominė, kultūrinė vakarietišką samprata. Toji J. Savickio samprata atskleidžiama motyvuotai, gyvu įdomiu pasakojimu. Tai   didelis   ir   knygos   redaktorės   Teresės   Gužauskienės   nuopelnas.   J.Savickio   prigimtinės   savybės   per   gyvenimą   eiti   ne   tuščiomis   savo   gilių žinojimų  pilnomis   rankomis  perduodamos     pasiremiant   kompetentingų mokslininkų, literatūros, teatro, dailės, kritikų tame  laikmetyje vienur ar kitur įrašytais,  ar  pasakytais  žodžiais.  Malonu  sutikti  Vyt.  Kubiliaus,  MykolaičioPutino,   B.   Dauguviečio,   A.   Oleko-Žilinsko,   K.   Korsako,   D.   Saukos,J.Sprindytės, B. Sruogos, P. Galaunės, K. Binkio, ar išeivijos korifėjų A. Nykos-Niliūno, J. Aisčio motyvuotus profesionalius įvertinimus. Išminties ir dvasingumo pilna rašytojo J. Savickio „literatūrinė grafika“, pagal dr. Vyt. Kubilių, toli lenkė visą to meto lietuvių rašytojų plejadą, atsiskleidė,kiekvienam  kūrėjui  būtinu  moraliniu  kodeksu:  atsispirti,   išlikti,  nepasiduoti,
renkantis   teisingo   gyvenimo   kelią   bet   kokioje,   kad   ir   pačioje   mažiausioje veikloje.

 

Neveltui   pokario   JAV   lietuviškame   laikraštyje   „Draugas“     rašytojo   bičiulio Antano Liutkaus paprašytas išeivijos redaktorius kunigas Juozas Prunskus išspausdino atmintinus žodžius diplomatui J. Savickiui pagerbti: “... tai buvo žmogus  plataus   patyrimo,   didelio   talento,   gilaus   intelekto,   plačiai   įaugęs   į Vakarų kultūrą, vienas iš pirmaujančių ano meto mūsų rašytojų. Mums buvo prestižas   spausdinti   jo   kūrinius... Buvo   malonumas   su   tokiu   mūsų   kūrybos švyturiu palaikyti ryšį...“ 

 

Dirbdamas   nuolatiniu Lietuvos delegatu Tautų Sąjungoje Ženevoje, labai aktyviai palaikė  VLIKo pirmininko prelato M. Krupavičiaus idėją siekti bendrų pastangų   kovoje   dėl   Lietuvos   išlaisvinimo.   Konkretūs   darbai   šioje   srityje nušviesti ir J. Brazausko knygoje. Okupavus Lietuvą, tapęs tarnybinių intrigų  auka, talentingas diplomatas iš Raseinių rajono Pagausančio kaimo Jurgis Savickis baigė savo diplomatinę veiklą Šveicarijoje 1940-06-15.

 

Sovietų režimo nekenčiama, senoji Šveicarijos lietuvių karta jį pažino, aukštai vertino ir iki mirties nepamiršo. Ar jaunajai kartai jis yra brangus, tenka tuo suabejoti. Knygoje  „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“(Kaunas, 2009) jis paminėtas tik vieną kartą, bet be gyvenimo ir kūrybos aprašymo. Dabar rašytojas ir diplomatas vėl prikeltas naujam gyvenimui.

 

                                                                                                                                            Janina Survilaitė, Šveicarija

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manoraseiniai.lt


Daugirdo 8, LT-60149 Raseiniai


mob. (8 616) 14 144