2020-02-28, penktadienis, 05:31.     Šiandien Raseiniuose saulė teka 07:24, leidžiasi 18:02, dienos ilgumas 10:38.

Grafikos dizainerė ir iliustratorė Agnė Kananaitienė: „Negalėčiau gyventi be piešimo“

Grafikos dizainerė ir iliustratorė Agnė Kananaitienė: „Negalėčiau gyventi be piešimo“

   „Sveiki atvykę į mano galeriją. Aš esu Agnė Kananaitienė (exSutkutė) – grafikos dizainerė ir iliustratorė. Čia pristatau savo sukurtus darbus – tiek komercinius, tiek meninius. Taip pat čia rasite ir gyvą mano eskizų dienoraštį. Linkiu įdomiai praleisti laiką ir užsukti dar kartą.“ Štai toks prisistatymas sutiks Jus, apsilankiusius interneto adresu www.nananai.lt. Susidomėjote? Tuomet šis šiltas pokalbis su Agne - kaip tik Jums.

 

 

   Raseiniai ir Jūs. Kokie ryšiai jus sieja?

 

   Gimiau ir augau Raseiniuose. Baigiau Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją ir išvažiavau studijuoti į Kauną – VDA Kauno taikomosios dailės institutą.

 

 

   Kur gyvenate šiuo metu? Ar dažnai aplankote Raseinius?

 

   Šiuo metu gyvenu Vilniuje, o į Raseinius parvykstu pas tėvus ir draugus. 

 

 

   Kada pajutote polinkį piešti?

 

   Negalėčiau pasakyti kada, tiesiog, tai įvyko natūraliai – piešimas mane domino. Nebuvo jokio spaudimo, kad daryčiau vieną ar kitą. Mokykloje lankiau dailės būrelį, bet šalia jo ir daugelį kitų. (Šypsosi)

 

 

   Ar dvejojote rinkdamasi profesiją, stodama mokytis menų? Juk dažnai sutinkama nuomonė, jog iš meno - nepragyvensi. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu?

 

   Abejonių buvo dėl to, „ką po studijų reiks veikti“. Bet studijos pranoko mano lūkesčius, turbūt, ir tėvų, nes pamačiau, kad grafika yra labai plati ir praktiška specialybė. Baigę šias studijas, specialistai gali verstis grafiniu dizainu, dirbti reklamos agentūrose, televizijose, gali kurti tinklalapių dizainą, o gali ir užsiiminti vien menu – dalyvauti parodose, kurti autorines knygas, klajoti po pasaulį ir gyventi menininkų rezidencijose. Kiekvienam savas kelias. Iki šiol ilgiuosi paskaitų ir spaustuvės – kada nors, tikiuosi, pavyks ir pačiai ją įsirengti.

 

   O pragyventi kūrybingam žmogui, mano nuomone, galima ir nebūtinai reikia būti menininku. Tiesiog jei mąstai ir renkiesi ne lengvus pinigus, o darbą, kuris tau patinka, tuomet viskas bus gerai.

 

 

   Kuo Jus patraukė būtent grafika?

 

   Tiesą sakant, kai stojau mokytis, nelabai gerai žinojau, kas tai yra. Rinkausi ar stoti į dizainą, ar į grafiką. Teta patarė rinktis grafiką. Sakė, tai - platesnė specialybė. Ji buvo teisi. Kuomet pamačiau, ko mokosi dizaineriai, supratau, kad aš ten būčiau morališkai žuvus. (Šypsosi)

 

 

   Viena iš Jūsų darbo linijų - iliustruoti vaikiškas knygeles. Kur semiatės įkvėpimo?

 

   Knygelių iliustravimas yra vienas pagrindinių mano pastarųjų metų užsiėmimų. Įkvėpimo specialiai semtis nereikia – kūrinio tekstas yra tas įkvėpėjas. Jis arba pažadina fantaziją, arba ne. Bet vaikiški kūriniai yra tuo ypatingi, kad jie pakelia į kitas aukštumas ir dailininkas kūrinį dar labiau praturtina. Iliustruota knyga – tai dviejų menininkų darbas. Iliustratoriui nereikia atkartoti piešiniu to, ką rašytojas aprašė, o visa tai kūrybingai pateikti, įžvelgti šį bei tą, kas žodžiais neparašyta. Tad tai yra smagus darbas, žinoma, reikalaujantis daug laiko.

 

   Be vaikų literatūros iliustruoju straipsnius žurnalams „Laima“ ir „Verslo klasė“, kuriu viršelius leidykloms „Sofoklis“, „Versus Aureus“ ir kt. Dar gaminu dekoratyvines pagalvėles su savo kurtomis iliustracijomis – tai eksperimentinis projektas.

 

   Šiuo metu auginu mažą dukrą, tad visi išvardinti darbai atsiduria antrame plane. 

 

 

   Kas inspiruoja, skatina Jus kurti? Ar galėtumėte gyventi be kūrybos?

 

   Nėra konkrečių dalykų arba aš jų negalėčiau įvardinti. Aplinka, kurioje gyvenu arba toks mano būdas. Jau kuris laikas kaip supratau, kad, turbūt, negalėčiau gyventi be piešimo. Reikia ir viskas. Būna, persipiešiu iki negalėjimo – dažniausiai, jei kokie dideli darbai būna ar spaudžia teminai. Tada gerą savaitę nieko nepiešiu, mezgu, žiūriu filmus ar skaitau. O po to vėl viskas iš naujo.

 

 

   Menininkai dažnai labiau linkę daugiau domėtis vidiniu žmogaus pasauliu. Kokios, Jūsų nuomone, svarbiausios žmogiškosios vertybės?

 

   Savęs nelaikau menininke. Jei kas mane taip ir pavadina, tuomet aš esu menininkė, tvirtai stovinti ant žemės.

 

   Man patinka posakis: „Kaip šauksi, taip ir atsilieps.“ Bent jau man tai pildosi, tad stengiuosi baisiai nešūkauti.

 

 

   Ar bendraujate su Raseinių krašto menininkais? Ar esate menininkų bendrijos „Pegasas“ narė?

 

   Deja, nebendrauju. Raseiniai man yra tėviškė. Nelabai žinau kas vyksta visuomeniniame gyvenime, nes grįžtu čia, dažniausiai, savaitgaliams ir visas laikas būna skirtas šeimai ir draugams. Daugiau nesuspėju. (Šypsosi)

 

 

   Pokalbio pabaigoje, ko palinkėsite skaitytojams, raseiniškiams, artimiesiems ir, tarpe jų visų, sau pačiai?

 

   Padėkosiu už pakalbinimą ir palinkėsiu trumpos žiemos. Visi daug laimingesni, kai šviečia saulė.

 

 

   Dėkoju už pokalbį. Ir Jums linkiu kuo daugiau saulėtų dienų... :)

 

 

 

 

Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio archyvo

 

 

 

Draugaukime „Facebook“ tinkle:

 
 
 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manoraseiniai.lt


Daugirdo 8, LT-60149 Raseiniai


mob. (8 616) 14 144