2019-10-16, trečiadienis, 00:02.     Šiandien Raseiniuose saulė teka 08:03, leidžiasi 18:29, dienos ilgumas 10:25.

Didmiesčio šurmulį į Raseinių ramybę iškeitę jauni specialistai

2019-07-09, paskelbė Algirdas BALKYS | manoRaseiniai.lt
Didmiesčio šurmulį į Raseinių ramybę iškeitę jauni specialistai

Lietuvoje vis garsiau prabylama apie gyvenimo regionuose patrauklumą, rengiamos kultūros ir bendrojo plano strategijos, iki 2030 metų planuojama tapti laiminga šalimi. Tačiau globalizacija daro savo, jauni žmonės, išvykę mokytis į didžiuosius miestus, juose ir pasilieka, kiti ieškodami geresnio uždarbio emigruoja į užsienį, o pasitaikančios istorijos apie jaunus specialistus, kurie iš didmiesčių atvyksta gyventi į regionus, tėra tik retos išimtys. Be to, didžioji dalis tokių sugrįžtančių žmonių dažniausiai imasi savo verslo ar ūkininkavimo, ir retas nori sukti į, deja, bet vis dar diskredituoto viešojo sektoriaus, ypač savivaldybės pusę.

 


Ir štai, šeima – Kauno technologijos universiteto mokslininkas, humanitarinių mokslų daktaras ir teatrologė, Lietuvos kultūros tarybos ekspertė, kelių universitetų dėstytoja, šiuolaikinio šokio tyrinėtoja atsiranda Raseinių rajone. Ir įsidarbina Raseinių rajono savivaldybėje. Tad portalas „Mano Raseiniai“ kalbasi su jauna specialiste Silvija Čižaite-Rudokiene, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiąja specialiste, kuri nepabūgo iššūkio dirbti viešajame sektoriuje ir iškeitė didmiestį į mažesnį periferijos miestą.

 


- Silvija, tu nuėjai dirbti į savivaldybę. Visgi, natūralus klausimas – kodėl?
- Žinote, mes labai dažnai žongliruojame lojalumo, patriotizmo, saviraiškos terminais, tačiau turbūt ne taip dažnai susimąstome, ką tai reiškia. Atsimenu, kai vėl buvo atnaujinti šaukimai į armiją, plūstelėjo savanorių banga, nes visi jautė, jog privalome tėvynę ginti. Tačiau turbūt per retai susimąstome, kad privalome ją ir kurti.


Jokiais būdais neteigiu, kad Vilniuje ar Kaune ji nekuriama, tačiau mes dažnai pamirštame, kas toliau. Nenuostabu, kad pradedama savotiška priverstinė decentralizacija, bent jau kultūros sektoriuje, sukuriama regionų kultūros taryba, būsimoje Lietuvos kultūros politikos strategijoje „Kultūra 2030“ daug dėmesio skiriama būtent regionams, nes teoriškai mes suvokiame, kad Lietuva nėra keli didieji miestai.


Tačiau praktiškai esame puolami nepilnavertiškumo komplekso, jei nedalyvaujame, kad ir MO parodų atidarymuose ar negalime pasigirti praleistu laiku eismo kamščiuose...


Kitaip tariant, mūsų šeima patikėjo skleidžiama teorine mintimi ir nusprendė – kas, jei ne aš? Ir susidėję daiktus atsidūrėme Raseiniuose, o aš - Raseinių rajono savivaldybės administracijoje.

 


- Raseiniuose gyvenate daugiau nei metus, kaip sekasi įgyvendinti savo užmojus?
- Pirmiausia dera pastebėti, jog būtent periferijoje yra tas patogus ir laimingas šeimai gyvenimas – viskas šalia: parkai, sūpynės, fontanai, nuostabus darželis, kuriame vaikai patys mokosi pažinti gamtą ir pasaulį, pardavėja, kuri suranda tave, jei netyčia pamiršai mokėjimo kortelę ir tau jos nereikia blokuoti. Galų gale vakarais pro langą girdi paukščius, o ne automobilių gausmą (žinoma, jei kas nors nesugalvoja pasiklausyti muzikos garsiau nei dera).


Kitaip tariant, tu turi laiko šeimai, šeima turi laiko tau, gali mėgautis ramybe, gamta, patogiai pasiekiamomis strategiškai svarbiomis vietomis. Rodos, vieni pliusai, tačiau kurgi ta plūstanti minia? Ir čia susiduriame su tuo, ką sunku pamatuoti, - tai darbdavių patrauklumas, darbo vietų stoka, kultūrinio gyvenimo ar elementarios laisvalaikio kultūros trūkumas, destabili politinė situacija, kuri, deja, dažnai turi labai didelės įtakos savivaldos gyvavime, kuria negatyvią erdvę, kurios niekaip nesugebame įveikti.


Pastaruoju metu vis daugiau atliekama tyrimų, susijusių su minkštosiomis veiklomis ir kultūra, gal dėl to, kad įsisavinę Europos Sąjungos pinigus, sudėję trinkeles supratome, jog visgi ne tik plytos ir mūras kuria bei formuoja mūsų gerovę bei aplinką.


Man patinka „Kultūra 2030“ formuojama vizija: „Kultūra teikia ilgalaikę daugybinę naudą stiprinant visuomenės tapatybę, kuriant tvarią valstybę, skatinant ekonomikos augimą, tarptautinį konkurencingumą, socialinę ir dvasinę gerovę“. Ima ryškėti nacionalinėje strategijoje suteikiama reikšmė kultūrai ir tai išties džiugina. Aš, savo ruožtu, mėginu tuo įtikinti mane supančius žmones. Ar man tai sekasi? Nežinau, kol kas mūsų šeima dar čia, bet apie sėkmę dar tikrai per anksti kalbėti.

 


- Kokie didžiausi trūkumai?
- Žmogiškojo kapitalo ir jo įvertinimo stoka. Šiuo metu populiariojoje periodikoje labai daug straipsnių apie tai, kaip išlaikyti darbuotojus. Jaunimas vis dažniau renkasi darbą ne tik dėl adekvataus atlyginimo, tačiau dėl kolektyvo, darbo sąlygų ir panašiai. Suvokiama, kad investicija į žmogiškąjį kapitalą - tai praktiškai visada sėkminga investicija, nes gerai savo darbe besijaučiantys darbuotojai gerai ir dirba.


Viešajam sektoriui jau seniai derėtų atsikratyti įvaizdžio apie „nieko nedirbančius, o iš viešų pinigų gyvenančius tinginius“, kuriuos reikia lazda varinėti. Šiandien įvaizdis yra labai svarbi aplinkos dalis, o daugelį metų formuotą neigiamą įvaizdį gana sunku pakeisti, tačiau tikiu, kad tai įmanoma misija.


Privatus kapitalas ieško lyderių, gebančių dirbti komandoje, ją formuoti ir „užkrėsti“ noru dirbti per pozityvųjį skatinimą. Kolektyvinio darbo privalumus mums visiems irgi reikėtų dažnai prisiminti. Kaip toje vaikystės pasakėlėje apie mėginimą perlaužti šapą ir visą šluotą, nes kartu - mes jėga. Nesiskaidyti, bet būti komanda, ypač mažose teritorijose, regionuose, dirbant vieningo tikslo link.

 


- Ar tikite, kad galite ką nors pakeisti?
- Nežinau. Rodos, pradėčiau sakinį žodžiais: „kas aš tokia, kad imčiau ir ką pakeisčiau“, bet tuomet susimąstau, kad jei kiekvienas taip galvosime, tada toliau stovėsime vietoje. Gal sakyčiau taip: revoliucijų nesu linkusi kelti, bet banaliai tikiu, kad kiekvienas galime prisidėti kurdami bendrąjį gėrį.

 

Meras:  komandinis darbas – tai visa ko pagrindas
Raseiniai keičiasi. Po paskutinių savivaldos rinkimų prie rajono valdžios vairo sėdo jaunas, perspektyvus meras, konservatorius Andrius Bautronis. Portalas „Mano Raseiniai“ mero A. Bautronio pasiteiravo, kokia yra jo kaip Raseinių rajono vadovo vizija. Kaip jis mato šį kraštą po kelerių metų, koks jo požiūris į savivaldybės darbuotojus ir komandą.
Vietinėje spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame svarstomos galimybės, kaip pritraukti į rajoną kompetentingų specialistų. Gal jūs, kaip jaunas ir ambicingas meras, turite ilgalaikį planą, kaip Raseinių rajone puoselėti profesionalių, ambicingų viešojo sektoriaus tarnautojų pritraukimą, esamų išlaikymą, kompetencijos kėlimą? - teiraujamės mero. „Pastaruoju metu šiuo klausimu kaip tik ir analizuojame visą esamą situaciją – peržiūrėjome turimų tarnybinių būstų užimtumą, svarstome apie pačios savivaldybės darbuotojų darbo vietų gerinimą, sudarome galimybes esamiems darbuotojams kelti savo kompetenciją“, - vardija A. Bautronis.


Meras neslepia, jog norėtų, kad Raseinių rajonas būtų inovatyvus regionas, tačiau ar jis toks taps – priklausys nuo daugelio sudedamųjų dalių: investicijų, inovatyvių specialistų ir panašiai. Paklaustas, ar ketina kelti viešojo sektoriaus ir jo darbuotojų įvaizdį, rajono vadovas atsakė teigiamai, tačiau neatskleidė, kokiais būdais tai bus daroma.


Prakalbus apie komandinį darbą A. Bautronis pareiškė, kad komandinis darbas – tai visa ko pagrindas. „Savivaldybėje vykstantys procesai visada reikalauja susiklausymo ir bendro darbo pasidalijimo. Įgyvendinant savivaldybės projektus, uždavinius, kasdienes veiklas dažnai bendrauju su įvairių sričių savivaldybės specialistais, kadangi negali visko žinoti nuodugniai, - sako meras. - Bendraudamas ir dirbdamas su savivaldybės darbuotojais ir mero tarnyba visada vadovaujuosi žmogiškumo ir pagarbos principais. Nelaikau savęs išskirtine personalija, todėl kalbėdamas, diskutuodamas bei tardamasis su administracijos ar mero tarnybos darbuotojais laikau juos komandos dalimi.“
Jeigu turėtų neribotas galimybes pagerinti darbuotojų darbo sąlygas bei burti komandą,
meras pirmiausiai pačių darbuotojų paklaustų, jo jiems reikia, kas jiems suteiktų daugiau galimybių ir laisvių dirbant savo tiesioginį darbą.


Rajono vadovo paklausėme, kokius Raseinius jis įsivaizduoja po 5-erių metų? „Kam burti iš obuolio sėklų ir kalbėti apie 5-erius metus, kai ne visada galime žinoti, kas bus po 5 dienų. Esu žmogus, kuris geriau padarys, o paskui pasakys, nei sakys ir nebūtinai darys. Todėl apie šio klausimo perspektyvą galime kalbėti 2024 metais kaip apie realybę, o ne 2019 metais kaip apie ateitį“, - daugžodžiauti nebuvo linkęs meras A. Bautronis.

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manoraseiniai.lt


Daugirdo 8, LT-60149 Raseiniai


mob. (8 616) 14 144